Pasaulį apėmusi sveikatingumo banga neaplenkia ir Lietuvos įmonių – vengdami rimtų susirgimų darbuotojai renkasi prevenciją bei švelnius būdus pagerinti savo savijautai. Vienos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės duomenimis, vertinant pagal papildomo sveikatos draudimo kompensuojamus pirkimus, 2017 metais absoliutūs lyderiai buvo įvairiausi maisto papildai, vitaminai bei mineralai.
Bendrovės vertinimu, šiai sveikatos priemonių grupei Lietuvoje tenka daugiausiai papildomo sveikatos draudimo kompensuojamų atvejų – iš viso apie 30 procentų.
„Pervargimas, stresas darbe yra dažna sveikatos problema. Su tuo koreliuoja ir perkamų maisto papildų paskirtis. Matome, kad įmonių darbuotojus labai domina nervų sistemai skirti B grupės vitaminai bei jų kompleksai, imunitetas stiprinamas vitaminu C, nemaža dalis papildų skiriama sąnarių problemoms, kurios gali kilti ir ilgai sėdint“, – sakė asmens draudimo specialistas Gediminas Bulenokas.
Pasak jo, džiugina tendencija, kad vis daugiau dėmesio skiriama sveikatos prevencijai – tuo pačiu mažėja atvejų, kai tenka gydyti ligą ir nebeišeina išsiversti be vaistų.
Pagal susirgimus tarp įmonių darbuotojų pirmauja peršalimas, skausmas bei virškinimo problemos.
Specialistas pastebi, kad peršalimas jau yra tapęs universalia visų metų problema, kuri savus, nors ir mažesnius pikus, pasiekia net ir šiltuoju metų laiku. Tuomet apsirengiama lengviau nei reikėtų pagal oro sąlygas, susergama dėl pernelyg intensyviai veikiančių oro kondicionierių.
Iš kitos pusės, džiugina tai, kad antibiotikų įsigyjama sąlyginai labai nedaug, o pagal kompensuotų vienetų kiekį nuo jų mažai atsilieka ir įvairios gydomosios žolelių arbatos.
„Neprarandamas susidomėjimas skausmą malšinančiais preparatais. Pastebime, kad perkami ne tik populiarūs nereceptiniai, bet ir stipraus poveikio vaistai nuo skausmo. Panašiai tiek parduodama ir virškinimą gerinančių preparatų, kur, žinoma, dominuoja skrandžio veiklai paspartinti skirti preparatai, tačiau pasitaiko ir labiau specifinių, pavyzdžiui, geresniam kepenų darbui skirtų medikamentų“, – teigia atstovas.
Vertinant draudimo išlaidas sveikatos reikmėms, iškart po maisto papildų žengia odontologijos paslaugos. Joms tenka apie 20 proc. draudimo kompensavimo atvejų.
„Odontologija Lietuvoje yra opi ir aktuali tema. Privalomojo sveikatos draudimo fondo duomenimis, vien šio fondo lėšomis apmokamomis pirminės odontologijos paslaugomis kasmet naudojasi per 700 tūkst. žmonių, kuriems suteikiama daugiau kaip 2 mln. paslaugų. Turėdami papildomą sveikatos draudimą įmonių darbuotojai aktyviai naudojasi burnos higienos paslaugomis. Galima tikėtis, kad didesnis dėmesys ir prevencija padės išvengti bent dalies išlaidų odontologijos išlaidoms ateityje“, – mano G. Bulenokas.
Papildomas sveikatos draudimas vis labiau populiarėja darbdaviams pasirenkant šį draudimą kaip motyvavimo priemonę. Bendrovės „Spinter tyrimai“ š.m. kovo mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, sveikatos draudimu savo darbuotojus draudžia kas ketvirta šalies įmonė.
Sveikatos draudimo, kuriuo įmonės draudžia savo darbuotojus, rinka pernai augo 14 proc. iki 24 mln. eurų įmokų.
Raimonda Mailaitė
Marketingo ir komunikacijos projektų vadovė
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje
