Kas svarbiausio įvyko Lietuvoje ir pasaulyje rugsėjo 18 dieną? Dienos naujienų apžvalgoje – sprendimai dėl šildymo PVM ir kompensacijų gyventojams, savivaldybių priedangų finansavimas, JAV karių dislokavimo klausimai, teisėtvarkos aktualijos ir svarbiausi įvykiai užsienyje.
Daugiau aktualios informacijos rasite N24.lt naujienose ir verslo naujienų skiltyje.
Svarbiausia trumpai
- Vyriausybė neplanuoja grąžinti PVM lengvatos centralizuotam šildymui.
- Savivaldybės diskutuoja dėl priedangų finansavimo ir joms keliamų techninių reikalavimų.
- Lietuva laukia daugiau informacijos apie JAV karių dislokavimą.
- Lietuvos zoologijos sode apsigyveno du kapibarų patinėliai.
- Pentagonas svarsto galimus JAV pajėgų Europoje pokyčius.
ELTA glaustai pristato svarbiausius rugsėjo 18 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Tarp svarbiausių penktadienio įvykių – žinia, kad Vyriausybė neplanuoja grąžinti lengvatos šildymui, taip pat savivaldybių diskusijos apie priedangų finansavimą bei į Lietuvos zoologijos sodą atvežti du kapibarų patinėliai.
Užsienio aktualijose – Pentagono svarstymai iš Europos išvesti dešimtis tūkstančių JAV karių, Maskvos iškviesta Jungtinės Karalystės diplomatė, parlamento rinkimai Rusijoje ir Prancūzijos prezidento nurodymas stiprinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą nuo Rusijos hibridinių atakų.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Lietuvos kariuomenė paneigė užsienio žiniasklaidos paskelbtą informaciją apie neva Lietuvos oro erdvę pažeidusius Rusijos karinius lėktuvus. Kaip pranešta, ketvirtadienio popietę pakelti NATO naikintuvai atliko standartinę oro policijos procedūrą, kuri taikoma radarams užfiksavus orlaivius, skrendančius be atsakiklių, siekiant tiksliai nustatyti ir vizualiai atpažinti skrendantį orlaivį. Kariuomenės duomenimis, Rusijos orlaiviai skrido maršrutu Kaliningradas–Tarptautinė oro erdvė.
Savivaldybių priedangoms skirtos lėšos panaudojamos lėtai
Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad iš priedangoms skirtų 30 mln. eurų kol kas panaudoti tik 3,7 mln. eurų. Dėl to, jo teigimu, šis klausimas savivaldybių darbotvarkėse turi būti prioritetinis. Vyriausybės vadovas taip pat sako, kad Vidaus reikalų ministerijai (VRM) planuojami skirti 16 mln. eurų savivaldybių priedangų modernizavimui yra per kukli suma. Jo teigimu, Vyriausybė, Aplinkos bei Vidaus reikalų ministerijos ėmėsi aiškintis, „kas yra tie kliuviniai“, trukdantys procesams vykti sklandžiai. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis sako, kad viena pagrindinių kliūčių, trukdančių sparčiau panaudoti priedangoms skirtas lėšas, yra sudėtingi techniniai reikalavimai. Tuo metu VRM vadovas Martynas Katelynas tvirtina, kad ministerija ėmėsi peržiūrėti priedangoms keliamus reikalavimus.
Lietuva laukia daugiau informacijos dėl JAV karių
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė sekmadienį išvykstantis į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), kur susitiks su Kongreso bei Pentagono atstovais. Ministras sakė besitikintis artimiausiu metu gauti detalesnės informacijos dėl amerikiečių karių Lietuvoje, tačiau pridūrė, kad pozityvių žinių tebelaukiama. Savo ruožtu su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ketvirtadienį susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sakė, kad realu JAV pajėgų į Lietuvą sulaukti dar šiemet. Ministras neatmetė galimybės, kad ateityje Lietuvoje galėtų būti dislokuota daugiau amerikiečių karių nei anksčiau. Pasak jo, galėtų būti kalbama apie pajėgas, kurios prilygtų daugiau nei vienam ar beveik dviem batalionams. Vis dėlto konkretus amerikiečių karių skaičius, jo teigimu, priklausys nuo platesnių JAV sprendimų dėl savo pajėgų dislokavimo.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) tęsiant ikiteisminio tyrimo veiksmus Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA), agentūra skelbia, kad jos direktoriui Fortunatui Dirginčiui įtarimai nėra pareikšti, jis nėra nušalintas nuo pareigų ir turi procesinį liudytojo statusą. NMA nurodo bendradarbiaujanti su FNTT ir teikianti visą reikalingą informaciją. Agentūra dar liepos 15 d. įtarė, kad darbuotojas Tomas Orlickas, vykdydas tarptautinius projektus, galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus, o kitą dieną informaciją perdavė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Ketvirtadienį FNTT pareigūnai atliko kratas NMA. Teisėsaugos tyrime įtariama, kad valstybės tarnautojai galėjo sąmoningai neatlikti savo pareigų ir taip padaryti didelę turtinę bei neturtinę žalą Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) finansiniams interesams.
Vyriausybė neplanuoja grąžinti PVM lengvatos šildymui
Vyriausybė neplanuoja grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotam šildymui, o didėjančias gyventojų išlaidas ketina kompensuoti tikslinėmis kompensacijomis, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius. Pasak jo, visiems taikoma PVM lengvata būtų naudinga ir gyventojams, galintiems patiems susimokėti už šildymą, todėl socialiai teisingiau paramą skirti pagal žmogaus pajamas ir turtą. Premjeras taip pat teigia, kad dėl brangstančio kuro gali didėti valstybės lėšų poreikis šildymo kompensacijoms. Seimo konservatorius Arvydas Anušauskas yra registravęs siūlymą grąžinti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą šildymui. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 8,07 cento už kilovatvalandę be PVM, palyginti su 6,33 cento prieš metus.
Taip pat skaitykite: parama gyventojams, keičiantiems senus šildymo įrenginius.
Lietuvos zoologijos sode apsigyveno du kapibarų patinėliai
Lietuvos zoologijos sode apsigyveno du iš Rygos zoologijos sodo atvežti 10 mėnesių amžiaus kapibarų patinėliai. Kapibaros Kauno zoologijos sode buvo laikomos nuo 2002 m., tačiau pastaruoju metu šios rūšies gyvūnų čia nebuvo. Naujakuriai įkurdinti šalia didžiosios skruzdėdos voljero. Didžiosios kapibaros yra didžiausi pasaulio graužikai – jos gali užaugti iki 62 cm aukščio ir sverti iki 66 kg. Laukinėje gamtoje šie Pietų Amerikoje paplitę gyvūnai gyvena iki 12 metų.
Daugiau: gyvūnijos ir aplinkosaugos naujienos.
„Civinity“ pasiūlė investuoti į Vilniaus „Rytą“
Pastatų priežiūros, inžinerinių ir technologinių sprendimų grupė „Civinity“ pateikė pasiūlymą investuoti į Vilniaus krepšinio klubą „Rytas“ ir tapti ilgalaike strategine jo dalininke. Bendrovė nesiūlo išpirkti dabartinių dalininkų turimų dalių – investicijos būtų nukreiptos į patį klubą, jo veiklą ir augimą. Sandoris dar nėra sudarytas, dėl jo sąlygų turi būti susitarta su dabartiniais dalininkais ir gauti reikalingi pritarimai. „Civinity“ valdybos pirmininko Deivido Jackos teigimu, pirmasis investicijos tikslas būtų užtikrinti klubui infrastruktūrą ir stabilius namus Vilniaus Daugiafunkcio komplekso arenoje ateinantiems 25 metams. Bendrovė taip pat yra aptarusi galimybę prisidėti prie komplekso operavimo, tačiau jos dalyvavimas ir atsakomybės apimtis kol kas nėra sutarti.
Savivaldybės siūlo keisti GPM paskirstymo modelį
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paversti savarankišku savivaldybių pajamų šaltiniu ir leisti joms reguliuoti šios dalies tarifą, taip pat didinti ILTE paskolų savivaldybėms limitą. Pagal LSA pateikiamą pavyzdį, iš šiuo metu vidutinį darbo užmokestį gaunančio gyventojo pajamoms taikomo 20 proc. GPM tarifo 10 proc. tektų valstybės biudžetui, o savivaldybės savo dalį galėtų reguliuoti 8–10 proc. ribose. Asociacija taip pat siūlo savivaldybėms skirti dalį pelno mokesčio, gaunamo iš jų teritorijoje augančios ekonominės veiklos. Šiuos siūlymus merai penktadienį pristatė premjerui M. Sinkevičiui. LSA duomenimis, 2026–2029 m. numatytas 100 mln. eurų ILTE paskolų savivaldybėms limitas buvo išnaudotas per kelias savaites – priemone pasinaudojo 14 savivaldybių, planuojančių įgyvendinti 42 projektus.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Lietuvos advokatūra pradėjo tyrimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narės, advokatės Lauros Matjošaitytės teiktų ir nedeklaruotų teisinių paslaugų partijai „Nemuno aušra“. Tyrimas bus atliekamas dėl L. Matjošaitytės veiksmų atitikties Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatoms. Į Advokatų tarybą dėl advokatės kreipėsi opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovai Seime Giedrė Balčytytė ir Arvydas Anušauskas. Parlamentarai prašė tarybos įvertinti galimus Rinkimų kodekso ir Advokatų etikos kodekso pažeidimus, susijusius su L. Matjošaitytės konsultacijomis, profesinės paslapties taikymu bei nenusišalinimu nuo su „Nemuno aušra“ susijusių klausimų VRK. Klausimų dėl L. Matjošaitytės veiksmų kilo naujienų portalui „Delfi“ paskelbus, jog ji prieš 2024 metų Seimo rinkimus galėjo konsultuoti „Nemuno aušrą“ bei padėti partijai parengti atsakymą VRK.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Pentagonas svarsto iš Europos išvesti apie 25 tūkst. JAV karių, o pagal vieną iš scenarijų jų skaičius galėtų būti sumažintas iki 40 tūkst., pranešė JAV žiniasklaida. Remiantis dviem šaltiniais, iš Europos taip pat galėtų būti išgabenti orlaiviai, laivai ir kita karinė technika, o labiausiai šie pokyčiai gali paveikti Vokietiją, Italiją ir Ispaniją. „NBC News“ duomenimis, pagal svarstomus scenarijus galėtų būti mažinamos JAV oro, jūrų ir sausumos pajėgos, o dalis karių ir karinių pajėgumų galėtų būti perkelta į arčiau Rusijos esančias NATO šalis Rytų Europoje. Šiuo metu Europoje dislokuota apie 80 tūkst. JAV karių. Pabrėžiama, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas. Galutinė rekomendacija JAV Gynybos sekretoriui Pete’ui Hegsethui turėtų būti pateikta iki lapkričio 6 d.
Maskva išsikvietė Jungtinės Karalystės diplomatę
Maskva išsikvietė Jungtinės Karalystės reikalų patikėtinę Rusijoje. Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Jungtinės Karalystės pasiuntinei Danae Dholakiai buvo pareikštas „griežtas protestas dėl Londono toliau eskaluojamo dronų ir kitų ginklų tiekimo“ Kyjivui. Jai taip pat pareikšta, esą Jungtinė Karalystė savo „itin konfrontacine pozicija Ukrainos klausimu akivaizdžiai siekia pratęsti ir eskaluoti“ karą. Diplomatei pareikšta, kad „Rusijos pusė pasilieka teisę imtis būtinų atsakomųjų priemonių, įgyvendindama savo teisę į savigyną“, o „bet kokie Jungtinės Karalystės kariniai objektai Ukrainoje, naudojami smūgiams Rusijos teritorijai vykdyti, yra teisėti taikiniai“. Rusija Jungtinę Karalystę laiko viena priešiškiausių Vakarų šalių, o abiejų valstybių santykiai pradėjo blogėti dar gerokai prieš karą Ukrainoje. Jungtinė Karalystė šį mėnesį paskelbė skirsianti 100 mln. svarų sterlingų (116,4 mln. eurų) Ukrainos oro gynybos pajėgumams šią žiemą stiprinti – be kita ko, sistemoms „Patriot“ skirtoms perimančiosioms raketoms.
Rusijoje vyksta parlamento rinkimai
Rusijoje nuo penktadienio iki sekmadienio vyksta parlamento rinkimai. Griežtai kontroliuojamas balsavimas pergalę veikiausiai atneš valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“. Šie rinkimai, kuriuos kritikai jau pavadino nesąžiningais, plačiai laikomi referendumu dėl prezidento Vladimiro Putino plataus masto invazijos į Ukrainą, kuri tęsiasi jau penktus metus, tąsos. „Vieningoji Rusija“, kuri valdo jau daugiau nei 20 metų, tikisi dviejų trečdalių daugumos, nepaisydama didžiulės ekonominės krizės, karo nuovargio ir visuomenės nepasitenkinimo. Opozicijai dalyvauti uždrausta. Pašalinus prieš karą nusiteikusią partiją „Jabloko“, į rinkimų biuletenius bus įtraukta iš viso 10 Kremliui ištikimų ir karą remiančių politinių jėgų. Daugiau nei 110 mln. rusų gali rinkti 450 Valstybės Dūmos narių. Prieš Ukrainos valią rinkimai taip pat pirmą kartą vyksta Rusijos kontroliuojamose aneksuotų Ukrainos regionų Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono dalyse. Dar 2014 m. aneksuotas Juodosios jūros Krymo pusiasalis rinkimuose dalyvauja jau antrą kartą.
Prancūzija stiprins ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nurodė imtis priemonių Prancūzijos ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti nuo stiprėjančių Rusijos hibridinių atakų. Jo teigimu, Rusijos vykdomų slaptų operacijų keliama grėsmė didėja visoje Europoje. E. Macronas teigė nurodęs vyriausybei parengti planą, kaip apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą ir jautriausius gynybos pramonės bei technologijų objektus nuo dronų ir kibernetinių atakų. Prancūzijos prezidentas pabrėžė, kad nepaisant Rusijos grėsmių Prancūzija ir toliau rems 2022 m. vasarį Rusijos užpultą provakarietišką Ukrainą, ir pažadėjo, kad Prancūzija atsakys į Rusijos slaptas atakas.
Ūla Klimaševska (ELTA)
