Europai dėl sutrikusio naftos tiekimo gali grėsti ne tik išaugusi dyzelino kaina, bet ir fizinis jo trūkumas, sako Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto katedros vedėjas, docentas Algirdas Bartkus.
„Problema yra ne kaina, o tai, ar jis (dyzelinas – ELTA) fiziškai bus“, – penktadienį LRT televizijoje kalbėjo A. Bartkus.
Anot ekonomisto, situaciją apsunkina sutrikęs Saudo Arabijos naftos tiekimas. Jo teigimu, Hormūzo sąsiauris yra uždarytas, pietinį išėjimą į Raudonąją jūrą kontroliuoja husiai, o per Sueco kanalą naftos gabenti nėra galimybių. Be to, susprogdintas Saudo Arabijos rytų vakarų naftotiekis ir siurblinės, kurių remontas gali užtrukti nuo keturių iki aštuonių savaičių.
„Jeigu po keturių – aštuonių savaičių tas tiekimas bus atstatytas, tai mes išvengėme blogiausio scenarijaus. Bet, jeigu siurblinės vėl paleidžiamos ir jos vėl yra atakuojamos, surasti pakaitalą Saudo Arabijos naftai kai kam bus beprotiškai sunku“, – teigė A. Bartkus.
Ekonomistas aiškino, kad naftos perdirbimo gamyklos pritaikytos konkrečios cheminės sudėties žaliavai, todėl vienos rūšies naftą ne visada galima lengvai pakeisti kita.
„Jeigu jie (Saudo Arabija – ELTA) nesugrįš, tai Saudo Arabijos klientai, tokie kaip Japonija, Pietų Korėja, Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), visos, kaip ir Lenkijos „Orlen“, užplūs tiekėjus, pasižyminčius tinkama chemine struktūra, ir pirks iš jų naftą“, – akcentavo jis.
A. Bartkaus teigimu, JAV prezidentui Donaldui Trumpui priėmus sprendimą stabdyti dyzelino eksportą į Europą, situacija taptų dar sudėtingesnė.
„Jeigu jis (D. Trumpas – ELTA) uždarys mums dyzeliną, mes fiziškai būsime priversti jį normuoti. Tai reiškia – arba susimažiname greitai, dabar jūs turite savo traktorius kuo užpilti, arba neturėsite kuo užpildyti“, – įspėjo ekonomistas.
Kaip skelbė ELTA, M. Sinkevičius anksčiau teigė, kad Vyriausybė galėtų svarstyti intervencines priemones, jeigu naftos kaina pasaulinėje rinkoje ilgesnį laiką viršytų 100 JAV dolerių už barelį.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) anksčiau kaip vieną iš galimų kriterijų akcizo mažinimui įvardijo 2,20 euro už litrą vidutinę dyzelino kainą, jeigu toks kainų lygis išsilaikytų bent penkias darbo dienas iš eilės.
LEA duomenimis, dyzelino kainos degalinėse trečiadienio rytą svyravo nuo 2,15 euro iki 2,40 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,29 euro. Benzino kaina šalies degalinėse tuo metu siekė 1,84–2,10 euro, o vidutinė jo kaina sudarė 1,99 euro
Brent naftos kaina rinkoje antradienį sudarė 99,25 JAV dolerio už barelį.
Benjaminas Auryla (ELTA)
