Siekiant stiprinti pietų Lietuvos ekonomiką ir spręsti regionui opias nedarbo ir emigracijos problemas, Alytuje turi būti įkurta laisvoji ekonominė zona, vizito Alytuje metu sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Skaičiuojama, kad į naująją Alytaus LEZ galima būtų pritraukti iki 600 mln. eurų investicijų ir sukurti 2 500 darbo vietų.
„Alytaus pramonės parkas šiandien nebeturi kur plėstis, o Pietų Lietuvoje nėra kito pramonės parko ar specialiosios ekonominės zonos, kur galėtų kurtis didelius projektus planuojantys investuotojai. Todėl Alytaus aerodromo teritorijoje planuojama įkurti LEZ, kurioje būtų visa gamybos investicijoms reikalinga infrastruktūra ir kiti elementai, padėsiantys pritraukti tiek Lietuvos verslo, tiek užsienio investuotojų gamyklų, kursiančių darbo vietas regiono gyventojams“, – teigia V. Sinkevičius.
Naujoji Alytaus LEZ užimtų apie 100 ha ploto teritoriją, su ja lengva susisiekti transportu, įrengta reikalinga infrastruktūra – keliai ir inžineriniai tinklai. Skaičiuojama, kad investicijų į Alytaus LEZ infrastruktūrą poreikis siekia apie 10 mln. eurų. Alytaus LEZ teritoriją būtų galima plėtoti etapais, o finansavimui naudoti Europos Sąjungos investicijas.
Laisvoji ekonominė zona – tai ekonominei, komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje galioja mokestinės lengvatos. Šiuo metu Lietuvoje veikia 7 laisvosios ekonominės zonos: Kauno, Klaipėdos, Kėdainių, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės ir Akmenės.
Iki 2017 m. išlaidos į LEZ jau atsipirko: negauti mokesčiai, investicijos į infrastruktūrą ir paskatos įmonėms sudarė 132 mln. Eur, įmonių ir darbuotojų sumokėti mokesčiai siekė 356 mln. Eur. „Investuok Lietuvoje“ skaičiavimais, iki 2043 metų teigiamas LEZ poveikis viešiesiems finansams (įmonių ir darbuotojų sumokėti mokesčiai) 6,6 karto viršys investicijas į infrastruktūros vystymą, paskatas LEZ įmonėms ir mokestines lengvatas.
Saulius Šimkevičius
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos
Ryšių su visuomene skyrius
