Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje šiais metais iš viso patvirtinti 795 tymų atvejai (iš jų 191 vaikas ir 604 suaugusieji). Daugiausia atvejų registruojama Kauno (425 atvejai) ir Vilniaus (276 atvejai) apskrityse.
Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Greta Jonaitė sako, jog tymų virusas ypač greitai plinta. „Tymais suserga 90-95 proc. imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju. Pagrindinis tymų viruso perdavimo būdas – oro lašelinis, todėl virusas lengvai plinta patalpose. Asmuo gali išskirti infekciją vidutiniškai 4 d. iki bėrimo atsiradimo ir 4 d. po bėrimo pasirodymo”, – teigia šeimos gydytoja.
Bėrimas – pagrindinis simptomas, tačiau ne tik tai
Susirgimas tymais pradžioje pasireiškia karščiavimu (38-39-40°C), vėliau – konjunktyvitu, sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmelės (baltos dėmelės ant paraudusios skruostų gleivinės ties krūminiais dantimis).
„Dažniausiai pasireiškia bėrimas, kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3 – 7 ligos dieną. Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau” leidžiasi” žemyn ir išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Buvusio bėrimo vietoje būdinga odos hiperpigmentacija, kuri po savaitės išnyksta. Tymai gali būti ir netipiniai. Jiems būdinga: ilgesnis inkubacinis laikotarpis, neryškūs katariniai simptomai, negausus odos bėrimas”, – pagrindinius simptomus vardina G. Jonaitė.
„Visuomenėje formuojasi nuomonė, jog tymais sirgti normalu ir jais reikia persirgti bent kartą gyvenime, tačiau tai klaidinga”,– teigia šeimos gydytoja ir pateikia gausų sąrašą ligų, kurias gali sukelti tymai: pneumonija, otitas, laringitas, keratokonjuktyvitas, nuo kurio pacientai gali apakti, trombocitų kiekio sumažėjimas, dėl kurio gali atsirasti vidaus organų kraujavimai. Retais atvejais pasireiškia encefalitas (galvos smegenų uždegimas), miokarditas, glomerulonefritas, hepatitas.
Specifinio gydymo nėra
Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas tik simptominis gydymas. „Sergantys tymais asmenys turėtų likti namuose ne trumpiau kaip 4 paras nuo bėrimo atsiradimo pradžios. Vienas sergantis tymais žmogus gali užkrėsti net 19 žmonių (tuo tarpu gripo virusas vos 4). Susirgus tymais labai svarbus adekvatus skysčių ir karščiavimą mažinančių vaistų vartojimas”, – apie sunkiai gydomą ligą pasakoja Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja.
Vienintelis apsisaugojimas nuo tymų – skiepai
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje 2000-2017 m. vakcinacija nuo tymų infekcijos padėjo išgelbėti apie 21,1mln. asmenų gyvybių.
Nuo tymų viena vakcina Lietuvoje pradėta skiepyti 1964 metais, o nuo 1988 metų pridėta antroji vakcina. Skiepijama kombinuota tymų – epideminio parotito – raudonukės (MMR) vakcina. „Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. (manoma, jog iki tol kūdikis turėtų turėti pasyvų imunitetą gautą iš paskiepytos motinos) ir 6 -7 m. amžiaus (imunitetas po pirmos vakcinos išlieka tik iki 6-7 metų)”, – apie skiepijimo tvarką pasakoja gydytoja.
G. Jonaitė primena, kad jei esate sirgęs tymais – imunitetą jiems turite visam gyvenimui, tačiau reiktų nepamiršti, jog nuo tymų apsaugančioje vakcinoje MMR slypi apsauga dar nuo dviejų ligų – raudonukės ir epideminio parotito. Persirgimas tymais nuo šių ligų neapsaugo, tad vakcinacija MMR vakcina reikalinga.
Jei nuo tymų nesate skiepytas ir tymais nesirgote – jums reikalinga vakcinacija dviem vakcinomis su 1 mėn. pertrauka.
Jeigu nesate tikri, ar turite pakankamą imunitetą tymams – atlikite IgG kraujo tyrimą. Pakankamą apsaugą rodo 500 IgG kiekis, esant ribiniam 200 IgG kiekiui – rekomenduojama viena MMR dozė.
Tymų vakcina griežtai negalima skiepytis nėščiosioms ir po vakcinacijos bent 1 mėnesį nerekomenduojama pastoti. Žindymo laikotarpiu turėtų būti labai gerai pasverta galima nauda ir žala, todėl rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Ką daryti įtarus buvusį kontaktą su sergančiu tymais?
Neskiepytiems, nepilnai skiepytiems (tik 1 vakcinos doze) ir nesirgusiems asmenims iki 72 val. po kontakto gali būti skiriama kombinuota tymų – epideminio parotito – raudonukės (MMR) vakcina.
„Imunoprofilaktika (skiepai nuo tymų) turi būti rekomenduojami visiems susirgusiojo tymais šeimos nariams, jei manoma, kad jie gali būti imlūs tymams (neskiepyti, nepilnai skiepyti, nesirgę). Sąlytį turėjusiems asmenims reikia stebėti savo sveikatą vidutiniškai 10 dienų po turėto kontakto, ir pasireiškus bet kokiems sveikatos sutrikimams, kurie būdingi tymams, nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – rūpintis savo sveikata ragina gydytoja.
Rūta Radzevičiūtė
Komunikacijos specialistė
VšĮ Antakalnio poliklinika
