Seimas nusprendė išplėsti Šventosios uosto funkcijas, infrastruktūrą pritaikant planuojamiems jūrinio vėjo parkams Baltijos jūroje aptarnauti.
Šias Energetikos ministerijos parengtas įstatymo pataisas paskutiniame balsavime ketvirtadienį palaikė 92, susilaikė 14 parlamentarų, prieš nebalsavo niekas.
Kaip teigė energetikos ministras Dainius Kreivys, įstatymas leis uoste vystyti didelę pridėtinę vertę regiono ekonomikai turinčias veiklas.
Šventosios uostas yra patogiausias pasiekti ateityje Baltijos jūroje planuojamų įrengti vėjo parkų infrastruktūrą.
Įstatymas išplečia uosto paskirtį – į ją įtraukiami laivai, kuriais bus vykdomi vėjo elektrinių jūroje vystymo ir priežiūros darbai, taip pat su nauja uosto paskirtimi susijusi ūkinė ir komercinė veikla. Taip pat sudaromos sąlygos čia įrengti sandėliavimo, administracines ir kitas vėjo parko veiklai reikalingas patalpas, krovos techniką.
Norint užtikrinti ilgalaikes uosto pajamas, maksimalus jo žemės nuomos laikotarpis prailginamas nuo 25 iki 50 metų. Tokiu būdu siekiama didinti užtikrintumą investuotojams bei jūrinio vėjo elektrinių vystytojams.
„Mes įtraukiame į šito uosto kūrimą privatų kapitalą su galimybe investuoti į jūrinį sektorių. Ypač norėčiau paminėti jachtų klubus ir vietas, kur būtų galima jachtas laikyti, nes šiandien Lietuvos buriuotojai (…) savo laivus laiko Viduržemio jūroje ar Latvijos uostuose, nes tiesiog nėra pakankamai vietos“, – ragindamas palaikyti projektą posėdyje kalbėjo konservatorius Valdas Rakutis.
Jam pritarė ir „demokratas“ Algirdas Butkevičius, teigdamas, pokyčiai leis Šventosios uostą valdančiai Palangos savivaldybei įgyvendinti ambicingą projektą, kurį lyginti, anot parlamentaro, galima būtų su Vakarų Europoje vystomais uostais.
Tačiau Mišriai Seimo narių frakcijai priklausantis Artūras Skardžius prieštaravo, kad jūros teritorijos „padalinimas“ privatiems investuotojams yra neatsakingas.
„Reikia atimti iš žmonių Šventosios uostą ir atiduoti parko vystytojams. Gražiai skamba preambulė – jokia čia ne savivaldybė, o savivaldybės įsteigta įmonė. (…) Savivaldybės įsteigta įmonė šiuo specialiuoju įstatymu galės nuomoti uosto žemę ir perduoti ją neatlygintinai naudotis (privatiems – ELTA) asmenims“, – teigė opozicijai priklausantis parlamentaras.
Visgi „demokratas“ Algirdas Stončaitis atrėmė, kad šis projektas bus svarbus ne tik Palangos savivaldybei, tačiau gerins investicinę aplinką visame Vakarų Lietuvos regione.
„Tai viso labo pirmasis (uosto įrengimo – ELTA) etapas, todėl siūlau palaikyti. (…) Niekas nieko Šventosios uosto nesiruošia išnešti, bet paprasčiausiai padarykime galimybę, kad ne merdėtų, kad ne nendrynais būtų apaugęs, o kad būtų šiuolaikiškas, mažesnis savivaldybės administruojamas uostas“, – teigė parlamentaras.
Tikimasi, kad pokyčiai kurs ir naujas darbo vietas pajūrio regione. Ministerijos skaičiavimais, vienas vėjo elektrinių parkas tiesiogiai sukurtų apie 1,3 tūkst. darbo vietų, skirtų elektrinių parko operacijoms ir priežiūrai užtikrinti, o du tokie parkai – apie 2,7 tūkst. darbo vietų.
Pokyčiais numatomas ir turizmo skatinimas, gerinamos sąlygos uoste priimti pramoginius ir sportinius laivus, vykdyti neformalią šviečiamąją veiklą buriavimo srityje. Tai, anot ministerijos, padėtų kurti Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdį bei tradicijas.
Pirmąjį jūrinio vėjo parko konkursą 2023 metais laimėjo „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“ su partneriu „Ocean Winds“. Šių metų sausį paskelbtas antrasis konkursas vėliau buvo paskelbtas neįvykusiu, neįvydžius mažiausiai dviejų rinkos dalyvių dalyvavimo reikalavimo. Jame dalyvauti nusprendė tik vienas rinkos dalyvis – ta pati „Ignitis renewables“.
Iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
Ūla Klimaševska (ELTA)
