Pagrindiniai būsto rinkos rodikliai šiais metais šturmavo naujas aukštumas. Fiksuotas kainų augimas tiek būstų bei sklypų pardavimo, tiek ir būsto nuomos sektoriuose. Analizuojant rezultatus tampa akivaizdu, jog Lietuvoje nusistovėjusi situacija bei gyventojų įpročiai nesikeičia: įsigyti naują būstą ir pigiau, ir populiariau, nei jį nuomotis.
Auga ir pardavimo, ir nuomos kainos
„Jeigu per 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose vidutiniškai ūgtelėjo 1,9%, tai 2021 metų pirmąjį ketvirtį užfiksuotas 4,3%, antrąjį ketvirtį – 6,2%, o trečiąjį ketvirtį – 5,7% augimas. Per 2021 metų trečiąjį ketvirtį butų pardavimo kainos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje atitinkamai augo 6,2%, 6,6%, 4,2%, 3,6% ir 3,6%“, – teigia bendrovės rinkos tyrimų vadovas Raimondas Reginis.
Besitikintiems, kad būsto nuomos rinka buvo kur kas ramesnė ir stabilesnė, ekspertas gerų žinių neturi. Duomenys rodo, jog 2021 metais butų nuomos rinka pagrindiniuose šalies didmiesčiuose atrodo taip pat stipriai kaip ir pardavimo. Būsto nuomos sektoriaus duomenys rodo, kad dabartinė pandemija neturėjo jokios neigiamos įtakos ilgalaikės butų nuomos segmentui ir šių metų rinkos aktyvumas yra dar didesnis nei priešpandeminiu laikotarpiu.
„Pavyzdžiui, „Ober-Haus“ sudarytas bendras ilgalaikės būsto nuomos tarpininkavimo sandorių skaičius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje per 2021 metų devynis mėnesius, palyginti su 2019 ir 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, atitinkamai išaugo 14% ir 9%“, – sako R. Reginis.
Maža to, pastebėta, jog ūgtelėjęs aktyvumas būsto nuomos rinkoje ir toliau mažino objektų nuomai skaičių. Nekilnojamojo turto skelbimų portale „Aruodas“ 2021 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje butų nuomai pasiūlymų skaičius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo 25–30% mažesnis nei prieš metus.
Patraukliau ir psichologiškai, ir finansiškai
Turimi duomenys taip pat indikuoja, jog daug dėmesio būsto rinkoje sulaukiantis naujos statybos butų segmentas 2021 metais parodė savo anksčiau dar nematytą potencialą. Per 2021 metų pirmąjį ketvirtį Vilniuje tiesiogiai iš plėtotojų buvo nupirkta ir rezervuota net 2.343 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, 2021 metų antrąjį ketvirtį – 2.008 butai, o 2021 metų trečiąjį ketvirtį – 1.369 butai. Šiemetinis devynių mėnesių rezultatas išties išskirtinis: naujų butų parduota ir rezervuota net 76% daugiau nei per tą patį 2020 metų ir 34% daugiau nei per tą patį 2019 metų laikotarpį. Kauno ir Klaipėdos naujų butų pirminės rinkos tendencijos buvo iš esmės identiškos Vilniuje fiksuojamai situacijai. Pavyzdžiui, Kaune per 2021 metų devynis mėnesius jų parduota ir rezervuota net 73% daugiau nei per tą patį 2020 metų ir 42% daugiau nei per tą patį 2019 metų laikotarpį.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Bonava Lietuva“ direktoriaus Remigijaus Pletero tokios tendencijos nestebina. „Savas nekilnojamas turtas šalies gyventojams visada buvo pastovumo ir saugumo garantas, o dažnu atveju būsto įsigijimas yra vienas iš svarbiausių gyvenimo tikslų. Lietuvoje į nuosavą būstą žiūrima ne tik kaip į gyvenamą plotą, bet ir į kaip į vieną iš geriausių investicijų“, – tvirtina rinkos ekspertas.
Jo teigimu, žvalgytis nuosavo būsto dažniausiai pradeda jaunos dirbančios poros, planuojančios santuoką ar šeimos pagausėjimą, mat tai yra labai reikšminga darnaus ir stabilaus gyvenimo dalis. Didelių asmeninių planų turinčios jaunos poros aktyviai planuoja ateitį, įsivaizduoja savo būsimus namus, kuriuose galbūt augins vaikus, augintinius, jausis saugiai ir nebesirūpins kasmėnesine nuoma svetimiems žmonėms.
R. Pleteras primena, jog būsto nuomos kaina dažnai būna aukštesnė nei paskolos įmoka, todėl lietuviai nevengia įsipareigoti bankams. Jis tikina pastebėjęs, kad būsto įsigijimą planuojantys gyventojai užuot kiekvieną mėnesį mokėję triženkles sumas buto savininkams, gali tą pačią ar net mažesnę sumą skirti būsto paskolos įmokoms.
„Net kai nuomos kainos dar buvo gerokai žemesnės, vidutinė mėnesio 1-3 kambarių būsto nuomos kaina vis tiek viršijo 400 eurų. Dauguma žmonių sutinka, kad tokią ar mažesnę sumą pravartu investuoti į nuosavą būstą, kurį būtų galima kurti pagal turimas lėšas bei fantaziją“, – sako „Bonava Lietuva“ vadovas.
Vienintelė detalė, kuri, pašnekovo teigimu, dalį žmonių atbaido nuo nuosavo būsto pirkimo, yra banko reikalaujamas pradinis įnašas, tačiau, ekspertas pastebi, kad, ypač renkantis pirmąjį būstą, daugelis nusprendžia rinktis labiau prieinamą, dažniau ekonominės klasės būstą, kas automatiškai mažina ir pradinio įnašo kainą, ir paskolos įmokas.
