Lietuvos profesinės sąjungos toliau prašo Vyriausybės netaikyti nekilnojamo turto (NT) mokesčio pirmajam gyventojų būstui, nes šis, anot jų, būtų neteisingas ir neigiamai paliestų skurstančius gyventojus. Anot Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininko Arvydo Dambrausko, apmokestinus pirmą būstą, profesinės sąjungos pasiruošusios viešai reikšti nepasitenkinimą, net organizuoti streikus.
„Jei bus tokių veiksmų imamasi, mes imsime kelti problemas, kelsime viešai klausimą dėl atlyginimų ir panašiai. Nes kitur Europoje, kur mokestis taikomas, visai kitas pragyvenimo lygis“, – trečiadienį spaudos konferencijos metu teigė A. Dambrauskas.
„Mes atstovaujame apie tūkstantį organizacijų. Ir jei mūsų nariai pareikalaus, mes tikrai netempsime gumos ir imsimės veiksmų. (…) Pirmiausiai pasakyti, kad tiesiog streikuosime, yra neteisinga. Nes reikia atlikti tam tikrus paruošiamuosius darbus. Tai yra procesas“, – kalbėjo jis.
Be to, gegužės 1 d. profsąjungos Palangoje rengs protestą, kurio metu kels mokesčių, tarp jų ir NT, teisingumo klausimus.
„Taip, gegužės 1 d. bus mitingas. Šiemet Palangoje darome. (…) Bus labai ilgas savaitgalis, daug žmonių susirinks, tai vyksime pas žmones. (…) Kelsime mokesčių teisingumo klausimą. Tai bus ne tik NT“, – aiškino profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
„Palangoje gegužės 1 d. mes irgi dalyvausime. Ir svarbiausi klausimai, kuriuos kelsime, tai – išgyvenimas. Nes pažiūrėkite į ekonomikos situaciją“, – sakė A. Dambrauskas.
Trūksta aiškumo dėl pakeitimų esmės
Be to, kaip aiškina Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Audrius Gelžinis, darbuotojų atstovams trūksta aiškumo dėl NT mokesčio pakeitimų esmės. Pasak jo, Finansų ministerija nėra pateikusi aiškios informacijos apie mokestį, nevykdo diskusijų.
„Negirdime aiškesnės informacijos apie NT iš pirminio šaltinio. Tai turime galvoje Finansų ministerija, nes būtent jie ruošia projektus ir pakeitimus, su kuriais teks visiems gyventi“, – kalbėjo A. Gelžinis.
„Mes norime išgirsti informaciją iš pirminio šaltinio, gauti laiko susipažinti žmogiškai ir galėti išsireikalauti tam tikras nuolaidas“, – sakė jis.
Tuo metu K. Krupavičienė aiškina, kad miestuose šis mokestis palies tiek skurstančius, tiek užkirs kelią jaunoms šeimoms įsigyti būstą.
„Mes dabar pasižiūrime, kad jaunos šeimos įsigyja būstus su kreditais, su paskolomis. Jos kabo žmogui iki gyvenimo pabaigos. Tai kaip mes norime demografinę problemą spręsti, jei jaunimas negalės įsigyti būsto“, – kalbėjo K. Krupavičienė.
„Daugiabučiuose gyvena žmonės, kurie suduria vos galą su galu. (…) Todėl tikrai turime kalbėti, kad pirmajam turtui nebūtų jokio mokesčio“, – pridūrė ji.
Taip pat „Solidarumas“ pirmininkė kritikavo, kad norima įvesti NT mokestį, nors daugelis Lietuvos gyventojų neturi galimybės turėti nuosavos gyvenamos vietos, o socialinis būstas nėra suteikiamas.
„Yra didelės eilės žmonėms, kuriems reikalingas socialinis būstas. Kitur Europoje jis suteikiamas. Mūsų Vyriausybė pradėjo ne nuo to galo. Norima apmokestinti pirmąjį būstą, bet jis nėra suteikiamas“, – tvirtino ji.
Renovacijų skatinimas yra nesuderinama su NT mokesčiu
Be to A. Gelžinis įžvelgia problemą, kad pritaikius NT mokestį, dalis žmonių bus atbaidyti nuo renovacijų vykdymo, kadangi atnaujinimo darbai pakeltų namų vertę.
„Manome, kad tas argumentas, jog renovuokite, modernizuokite savo būstą, tai tas argumentas nebeveiks, nes renovavus būstą, jo vertė išaugs, tad nuo jo reikės mokėti daugiau“, – teigia profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas.
Profsąjungų atstovai taip pat mano, kad dėl infliacijos augs NT kainos, didės ir mokestis, nors pats turtas gali degraduoti, nes gyventojai neturės lėšų įgyvendinti būsto renovaciją.
„Dėl infliacijos turtas gali pradėti brangti, nors jis gali pats degraduoti“, – teigė A. Dambrauskas.
„Renovacijos vyksta vangiai, o jei sutinki, tai kainuoja nemažai finansiškai“, – sakė K. Krupavičienė.
Kaip Eltai yra teigusi socialdemokratų frakcijos atstovė, buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė, tarp galimų mokesčio variantų svarstoma nustatyti neapmokestinamo NT kartelę arba ir žemiausią metinio mokesčio sumą, kurios rinkti valstybei neapsimokėtų, todėl joks tarifas nebūtų taikomas.
Tuo metu prezidentas siūlė neapmokestinamo NT kartelę nustatyti bent ties 50 tūkst. eurų būsto vertės riba.
Pagal naujausius koalicijoje aptartus siūlymus, apmokestinimas būtų pradedamas nuo nulinės NT vertės, tačiau būtų taikomi mažesni tarifai nei iki šiol.
Pagal valdančiųjų siūlymus, iki 200 tūkst. eurų NT tarifas siektų 0,1 proc., nuo 200 iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., o kitam brangiausiam turtui, priklausomai nuo vertės, būtų taikomi 0,5 proc., 1 proc. ar 2 proc. tarifai.
Taip pat siūloma taikyti 4 proc. mokestį apleistam nenaudojamam turtui.
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
