Vis daugiau Lietuvos gyventojų siekia gauti pasyvių pajamų iš būsto nuomos, o augantis nuomos rinkos aktyvumas šalies didmiesčiuose suteikia tam puikias galimybes. Visgi, norint jas pilnai išnaudoti ir užsitikrinti maksimalų nuomojamo būsto pelningumą gali tekti įdėti šiek tiek pastangų ir skirti papildomų lėšų. Nekilnojamojo turto ir finansų ekspertai pastebi, kad pasirūpinus tvarkinga, akiai patrauklia būsto išvaizda ir įrengimu iš nuomos galima gauti net penktadaliu didesnes pajamas, tačiau atnaujinimo darbus verta planuoti atsakingai.
Daugiausiai dėmesio – įrengimui ir šiuolaikiškam interjerui
Nekilnojamojo turto eksperto Manto Mikočiūno teigimu, šiandien nemažai daliai nuomininkų būsto nuomos kaina didmiesčiuose nėra pats svarbiausias kriterijus. Už jų poreikius geriau atitinkantį būstą gyventojai dažniausiai linkę sumokėti 50 ar 100 eurų daugiau.
Kitas dalykas, į kurį verta investuoti nuomojantiems būstą, anot jo, yra būsto interjeras, jo stilius. Eksperto teigimu, didžiąją dalį būstą besinuomojančių žmonių Lietuvoje sudaro asmenys iki 30 metų amžiaus, kuriems svarbu, kad butas atrodytų šiuolaikiškai ir moderniai.
„Būstas gali būti kokybiškai įrengtas, turėti visus reikiamus baldus ir buitinę techniką, tačiau, jei jis atrodys senamadiškai, bus mažiau patrauklus potencialiems gyventojams. Tokiam butui nuomininkus surasti gali būti sunkiau, o mažesnis susidomėjusių skaičius lems ir žemesnę būsto nuomos kainą“, – pažymi M. Mikočiūnas.
Finansus svarbu planuoti iš anksto
„General Financing banko“ Rizikos valdymo departamento direktorius Eimantas Palionis pažymi, kad lietuviai vis daugiau pinigų skiria tiek nuosavo, tiek nuomojamo būsto įrengimui ir atnaujinimui. Skiriant lėšas nuomojamam būstui, jo remontui, banko atstovas pataria darbus ir pirkinius planuoti iš anksto, palyginti skirtingų parduotuvių pasiūlymus, įsivertinti taikomas nuolaidas ir taip sutaupyti.
„Nuomojamą būstą rekomenduojama atnaujinti vidutiniškai kas penkerius metus. Kalbame ne apie kapitalinį remontą, o kiek mažesnius darbus – baldų ir technikos atnaujinimą, natūralaus nusidėvėjimo ženklų pašalinimą, kitus su būsto pagerinimu susijusius darbus. Pastebime, kad klientai dažnai pasirenka įvairias prekes, pavyzdžiui, šaldytuvus, virykles įsigyti išsimokėtinai, o planuojant didesnės apimties remontą – pasinaudoti vartojimo paskola būsto remontui“, – sako E. Palionis.
Taip pat, eksperto teigimu, jei įmanoma, reikėtų pasistengti, kad net ir atnaujinimų metu nebūtų prarandamos nuomos pajamos.
„Kiekviena diena, kai būstas nėra išnuomotas, lemia prarastas pajamas. Nepaisant to, savininkai įvairius būsto atnaujinimus neretai atlieka vieniems nuomininkams išsikėlus ir prieš atsikeliant naujiems. Visgi, jei tai nėra labai didelis remontas, geriausia dėl darbų atlikimo susitarti su esamais nuomininkais. Daugelis jų neprieštaraus savo gyvenamosios aplinkos pagerinimui, o ateityje tai leis greičiau surasti naujus nuomininkus ir padidinti iš nuomos gaunamas pajamas“, – sako E. Palionis.
Savalaikė racionali priežiūra padeda uždirbti daugiau
Savo ruožtu M. Mikočiūnas pažymi, kad pernelyg persistengti su investicijomis į nuomojamo būsto priežiūrą taip pat nereikėtų. Kaip bebūtų, tikslas yra gauti investicinę grąžą, tad nuolat keisti baldus ar dėl menkiausio įbrėžimo perdažyti visą sieną tikrai neverta.
„Būsto priežiūra ir atnaujinimas turėtų būti racionalūs. Pavyzdžiui, norint atšviežinti virtuvę nebūtina skubėti pirkti pilno virtuvės komplekto, o pagalvoti, ar neužtektų pakeisti nusidėvėjusio stalviršio ar spintelių durelių. Dažnai net ir nedidelės smulkmenos gali gerokai pagerinti bendrą vaizdą, o investicijos į tokius atnaujinimus yra ženkliai mažesnės“, – sako M. Mikočiūnas.
Anot jo, nuomojant būstą blogiausias požiūris yra „bus gerai ir taip, niekas nepastebės“. Dėl tokio požiūrio, eksperto teigimu, prarandamos pajamos, nes nuomininkai pirmenybę teiks labiau prižiūrėtiems, kokybiškiau įrengtiems butams.
„Keičiantis būsto nuomininkams reikėtų gerai apžiūrėti butą, pašalinti atsiradusius defektus. Galbūt pats savininkas prie jų jau gali būti pripratęs ir jų nepastebėti, tačiau naujai į butą atėjusiems žmonėms trūkumai greičiausiai kris į akis. Dėl to perdegusių lempučių, atsikabinusių grindjuosčių ir atsilupusių plytelių nuomai ruošiamame bute būti neturėtų“, – sako M. Mikočiūnas.
Jo teigimu, pasitaiko ir tokių atvejų, kai savininkai iš buvusių nuomininkų pasiima kompensaciją už padarytus apgadinimus, tačiau šių pinigų neinvestuoja į defektų pašalinimą. Visgi, vienas nedidelis trūkumas kambaryje, kitas virtuvėje, trečias vonioje – ir būsto nuomos kaina gali reikšmingai sumažėti. Taip defektų ignoravimas gali nulemti pajamų netekimą.
Sandra Matijošienė
Rinkodaros projektų vadovė
