Nuo 2025-ųjų sausio 1 d. įsigaliojant naujiems universaliosios pašto paslaugos (UPP) tarifams, gyventojams brangs siuntinių ir korespondencijos siuntimas tiek į užsienį, tiek Lietuvoje.
Anot „Lietuvos pašto“, šalies viduje nuo sausio registruotų ir neregistruotų siuntų siuntimas vidutiniškai pabrangs 0,90 euro, neregistruoto standartinio laiško arba atvirlaiškio siuntimas kainuos 2 eurus, registruoto – 2,80 euro.
Mažoji korespondencija, sverianti iki 500 g, kainuos 2,55 euro (neregistruota) ir 3,10 euro (registruota).
Tuo metu neregistruota didžioji korespondencijos siunta (iki 500 g) kainuos 2,55 euro, registruota – 3,45 euro. Sunkesnės, bet iki 2 kg sveriančios neregistruotos siuntos tarifas sieks 4,40 euro, registruotos – 5,05 euro.
Kaina už vieno pašto siuntinio Lietuvoje siuntimą nuo sausio sieks 3,75 eurus (su PVM, kuris netaikomas siuntoms iki 10 kg), už kiekvieną visą ar ne visą kilogramą – 2,48 eurus (su PVM).
Be to, naujais metais vidutinė į užsienį siunčiamų siuntinių kaina, priklausomai nuo šalies, didės 0,44 euro. Siunčiant neregistruotą mažąją korespondenciją (iki 20 g svorio laiškus ir atvirlaiškius) tarifas populiariausiomis kryptimis vidutiniškai bus didesnis apie 0,38 euro.
Tiek pat vidutiniškai didės ir registruotos didžiosios korespondencijos siuntimas.
UPP tarifus didele dalimi nustato Ryšių reguliavimo taryba (RRT). Kainos didinamos, nuo naujų metų keliant minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) laiškininkams, augant transporto parko išlaikymo kaštams ir krentant pašto tinklu keliaujančių siuntų kiekiams, kas didina šių paslaugų savikainą.
RRT duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su šiuo laikotarpiu 2023 m., universaliosios pašto paslaugos kiekiai Lietuvoje smuko apie 38 proc. ir sudarė tik 7 proc. visos pašto rinkos. Skaičiuojama, kad vienam namų ūkiui 2023 m. teko mažiau nei 1 universalioji pašto paslauga.
Taryba tarifus nustato atsižvelgdama į „Lietuvos pašto“ patiriamas UPP teikimo sąnaudas už praėjusius kalendorinius metus. Tarifai koreguojami reguliariai, atsižvelgiant į bendrovės patiriamus kaštus, susijusius su paslaugų kokybinių reikalavimu užtikrinimu ir pašto tinklo išlaikymu.
ELTA primena, kad lapkritį Seimas patobulino Pašto įstatymą, kuris padės tvariau teikti universaliąsias pašto paslaugas (UPP) bei sudaryti sąlygas teikėjui padengti pagrįstas sąnaudas, pelną ir veiklos nuostolį.
Jeigu mažėja UPP pajamos, didėja nuostoliai, kurie, „Lietuvos paštui“ tapę nepagrįstai didele finansine našta, pagal Pašto įstatymą yra kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis.
Įstatymo pokyčiais taip pat siekiama leisti pereiti prie didesnių galimybių naudotis elektroninėmis paslaugomis, registruotas siuntas atsiimti paštomate.
Daugiau informacijos apie nelaimes ir kriminalinius nusikaltimus Lietuvoje – portale 112info.lt
