Viešojoje erdvėje šią žiemą netrūksta gyventojų keliamų nuotraukų, kuriose – miške rasti grybai. „Tai ne prasimanymas, o šių metų žiemos realybė. Ir šie procesai nėra labai džiuginantys, nes signalizuoja apie klimato kaitą“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkas mikologas prof. Ernestas Kutorga.
Pasakos tapo tikrove
Mokslininkas prisipažįsta pats atidžiai stebintis šios žiemos reiškinius, nes jie šiemet – tikrai ypatingi. Apie mergaitę, kurią žiemą išvarė skinti žibučių, vaikystėje skaitėme tik pasakų knygoje. Tačiau pastaruoju metu tai, kas vyksta mūsų žiemomis, išties stebina ne tik visuomenę, bet ir mokslininkus. Atrodo, kad žydinčios žibutės, iš medžių tekanti sula žiemą tampa realybe.
Šventosios kurortas žiema …
Mikologas teigia šią žiemą jau ne kartą girdėjęs apie miške gyventojų randamus grybus. „Anksčiau grybavimo sezonas baigdavosi rudenį, o šią žiemą, galima sakyti, jis prasitęsė – persikėlė į gruodį ir netgi sausį. Štai per vieną televizijos kanalą matėme siužetą apie Dzūkijos miškuose randamas gražias ir sveikas voveraites. Net nebūnant vietoje ir žiūrint į jas ekrane akivaizdu, kad tai ne seni, sukirmiję ar peršalę, bet naujai išdygę grybai“, – pasakoja profesorius.
Neįprasta anomalija
Pasak VU GMC mokslininko, nieko nestebintų, jeigu būtų randama tokių grybų rūšių, kurios įprastai Lietuvoje dygsta ir žiemą, pavyzdžiui, juodkočių ugniabudžių. Tačiau tos rūšys, kurios aptinkamos šį sezoną, tikrai nėra žieminiai grybai.
„Voveraitės įprastai yra vasaros ir rudens grybai. Tradiciškai, rudenį baigę sezoną, voveraites pamiršdavome iki kitų metų. Kadangi šiemet beveik visai nebuvo šalnų, voveraitės randamos ir sausį. Tai nėra įprasta, tokį reiškinį netgi pavadinčiau anomalija“, – sako mikologas.
Pasak jo, voveraitė yra mikorizinio tipo grybas. Skirtingai nuo juodkotės ugniabudės, kuri gali augti ir ant medžių kamienų, todėl nebijo vėsesnių orų, voveraitė sudaro simbiozę su miško medžių šaknimis. Lietuviškomis žiemomis visa gamta žiemodavo, nes nukritus temperatūrai sustodavo ir augimas. Tačiau šią žiemą gamta, deja, nežiemoja ir aktyvumą rodo tiek medžiai, tiek ir grybai.
Į signalus įsiklausyti būtina
Prof. E. Kutorga primena, kad net ir žiemą rastus grybus valgyti galima, tačiau reikia atsiminti tam tikras taisykles. „Jei grybas sveikas, jį galima valgyti nepaisant sezono, kada jį radote“, – sako mokslininkas, tačiau pataria niekuomet nerinkti nežinomų ar abejotinų grybų. Kelios mūsų miškuose augančių grybų rūšys yra nuodingos, todėl į krepšį reiktų dėti tik tuos grybus, kuriuos pažįstame ir žinome, kad jie nesukels sveikatos problemų. Tai pirmoji žinia, kurią mums priminė „pratęstas“ grybavimo sezonas.
„Prieš renkant grybus reikia įvertinti ir jų būklę. Net ir gerai mums žinomi grybai, kuriuos nuolat renkame ir valgome, gali būti kenksmingi mūsų sveikatai, jei juose prasidėjęs irimo procesas, jeigu jie surinkti svyruojant oro temperatūrai, pavyzdžiui, kai po atšalimo būna atšilimas. Tokiu atveju grybų rinkti ir valgyti tikrai nerekomenduoju“, – sako profesorius.
Vis dėlto, pasak mokslininko, net ir sveikais bei skaniais valgomais grybais, dygstančiais žiemą, džiaugtis nereikėtų dėl vienos priežasties. Klimatologai skelbia, kad sausį vienas po kito fiksuojami šilumos rekordai Lietuvoje.
„Mano, kaip mikologo, ne vienerius metus stebinčio miškuose vykstančius procesus, nuomone, tokie reiškiniai kaip žiemą dygstančios voveraitės yra gamtos signalas mums. Kur gamtos pokyčiai nuves – kol kas dar pasakyti sunku, tačiau į klimato kaitos signalus įsiklausyti būtina“, – sako prof. E. Kutorga.
Gediminas Dubonikas
Komunikacijos specialistas
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras
