Dėliodami būsimų atostogų planus, maždaug pusė Lietuvos gyventojų specialiai atostogoms netaupo, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. Prie išsiderinusio finansinio pasiruošimo vasaros atostogoms prisideda ir pandemijos neapibrėžtumas, ir išaugusios gyventojų santaupos. Tyrimas taip pat rodo, kad didesnių finansinių įsipareigojimų turintys lietuviai atostogas yra linkę nukelti.
Pandemija išmokė gyventi šia diena
„Swedbank” Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastebi, kad per kelerius metus atostogoms netaupančių gyventojų padaugėjo.
„Prieš trejus metus gyventojų, kurie nurodė atostogoms atsidedantys dalį savo pajamų, buvo daugiau. Tyrimas rodo, kad netaupančiųjų gyventojų dalis padidėjo nuo 45 proc. iki 49 proc. Ieškodami tam paaiškinimo, galime daryti prielaidą, kad didelę įtaką visgi daro itin neapibrėžta pandemijos situacija. Dėl įvairių apribojimų atostogos ir kelionės šiuo metu tampa dažniau spontanišku sprendimu, todėl lėšos joms iš anksto atidedamos daug rečiau“, − sako J. Cvilikienė.
Pasak jos, taip pat reikia nepamiršti ir to, kad šalies gyventojai karantino metu išleido mažiau pinigų kasdienėms prekėms bei pramogoms. Todėl namų ūkiai turi sukaupę daugiau santaupų, kurias prireikus galėtų panaudoti atostogų išlaidoms.
Moterys taupo dažniau
J. Cvilikienė atkreipia dėmesį į tai, kad nors bendra tendencija taupyti atostogoms mažėja, dalis gyventojų savo įpročių nekeičia ir atostogoms taupo ilgesnį laiką.
„Kaip rodo tyrimo rezultatai, nuo 12 proc. iki 19 proc. išaugo grupė tų gyventojų, kurie itin kantriai taupo atostogoms, tai jie daro pusmetį, metus ar dar ilgiau. Taip pat panašus skaičius žmonių – maždaug 2 iš 10 gyventojų – sako atostogoms pradedantys taupyti prieš 2-3 mėnesius. Vadinasi, jie vasaros atostogoms pinigus pradeda kaupti dar pavasarį”, – teigia „Swedbank” Finansų instituto vadovė.
Remiantis tyrimo duomenimis, dažniau atostogoms ir kelionėms taupo moterys, taip pat gyventojai iki 45 metų ir mažesnių miestų bei kaimo vietovių gyventojai.
Turintys skolų keliones atidėtų
Tyrimas atskleidė, kad didžiosios dalies Lietuvos gyventojų atostogų planams įtakos turi esami finansiniai įsipareigojimai. Pasak J. Cvilikienės, toks gyventojų elgesys yra itin atsakingas ir sektinas.
„Kuo didesnė turimų įsiskolinimų suma, tuo daugiau gyventojų būtų linkę atidėti atostogas. Pavyzdžiui, jei žmogus būtų skolingas nedaug pinigų, atostogų atsisakytų 72 proc. apklaustųjų. Tokiu atveju, jei suma viršytų kelių mėnesių uždarbį – į keliones ir atostogas nevyktų 89 proc. respondentų“, − tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank” Finansų instituto vadovė.
Tačiau, pasak finansų ekspertės, yra viena išimtis − gyventojai rečiau būtų linkę atsisakyti ar atidėti atostogas dėl turimos vartojimo paskolos, tai nurodo 59 proc. apklaustųjų. Ankstesnėse apklausose šis skaičius viršydavo 70 procentų. Tad panašu, kad augant pajamoms turima vartojimo paskola vis mažiau koreguoja gyventojų atostogų planus.
Apklausą balandžio 19 – 28 dienomis „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai”, apklaususi per 1 tūkst. Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Saulius Abraškevičius
„Swedbank“ Lietuvoje atstovas spaudai
