Lietuvoje net 82,4 proc. vištų yra laikomos pernelyg ankštuose narvuose, kuriuose ne tik negali patenkinti natūralių poreikių, bet ir patiria stresą bei skausmą. Artėjant Velykoms, atsigręžti į vištų laikymo sąlygas skatina gyvūnų teisių organizacija „Tušti narvai“, į gyvūnų gerovės klausimus sprendžiantį judėjimą pajungusi gausias maisto pramonės bei kulinarinio pasaulio atstovų pajėgas.
Už gyvūnų teises kovojančios ne pelno siekiančios organizacijos atstovas Tomas Byčkovas sako, kad praėję metai buvo išskirtiniai ne tik dėl kasdienybę daugeliui pakeitusios pandemijos, bet ir sparčiai gerėjančių vištų dedeklių auginimo sąlygų šalyje. Per 2020 metus 6,5 proc. sumažėjo narvuose laikomų vištų, o prie iniciatyvos prisijungusių įmonių skaičius pasiekė 140.
„Panašu, jog karantino sukelti iššūkiai padarė teigiamą įtaką žmonių vertybėms. Su karantino ribojimais susidūrę lietuviai ėmė labiau atsižvelgti į vištų laikymo sąlygas. 2020 metais net 86,8 proc. šalies gyventojų teigė, kad narvuose laikomų vištų gyvenimo sąlygos nėra pakankamai geros. Prieš dvejus metus taip manė 70 proc. žmonių. Taip pat, praeitais metais atliktas tyrimas parodė, jog net 7 iš 10 žmonių sutiktų daugiau mokėti už geresnėmis sąlygomis auginamų vištų kiaušinius“, – vardija T. Byčkovas.
Jau ne vienerius metus didžiojoje savo produkcijos dalyje laisvai laikomų vištų kiaušinius naudojantis pagardų ir padažų gamintojas „Daumantai LT“, kartu su kitomis iniciatyvą palaikančiomis įmonėmis, iki 2025 metų įsipareigojo visiškai atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių. Produktų plėtros vadovas Domas Grinkevičius sako, kad tokį sprendimą lėmė noras skatinti vartotojų sąmoningumą ir suteikti jiems tik pačios geriausios kokybės produkciją.
„Velykas ir vėl pasitinkant siauresniame artimųjų rate, turime progą atsižvelgti ne tik į šventinių patiekalų kiekį, bet ir jų kokybę. Laisvėje laikomų vištų kiaušinius savo produkcijoje naudojame jau nuo 2013 metų, taip siekdami užtikrinti, kad maisto mylėtojai turėtų galimybę mėgautis produktais, pagamintais, remiantis tvarumo principais bei svarbiais pokyčiais maisto pramonėje“, – pabrėžia D. Grinkevičius.
Nr. 3 pažymėtų kiaušinių, parodančių, kad juos padėjusios vištos buvo laikomos vos A4 lapo dydžio ploto narvuose, nesirinkti ragina ir žinomi gastronominio pasaulio atstovai, prisijungę prie „Tuščių narvų“ inicijuojamos velykinės kampanijos #VelykosBeKiaušiniųNr3. Vienas garsiausių šalies virtuvės šefų, restorano „Amandus“ įkūrėjas Deivydas Praspaliauskas pasakoja, kad per daugelį metų restorano virtuvėje taip pat įsigaliojo laisvai laikomų vištų kiaušinių taisyklė ir nepanašu, kad tai kada nors pasikeis.
„Kiekvienas nešame atsakomybę už savo pasirinkimus, todėl jie turi būti sąmoningi ir vedami gerų tikslų. Kasdieniuose gamybos procesuose labai daug dėmesio skiriame skonio savybėms atpažinti, tad lengva pastebėti, jog laisvėje laikomų vištų kiaušinių skonis – subtilesnis, grynesnis ir intensyvesnis. Įvairūs kepiniai ar padažų tekstūros iš tiesų skiriasi, naudojant Nr. 3 ir geresnių alternatyvų kiaušinius“, – kalba virtuvės šefas.
Jis priduria, kad Velykos, kaip ir visos kitos tradicinės šventės, visuomet pasitinkamos su gausybe interpretacijų, tačiau nepamirštama ir gurmaniškoji lietuviška klasika. Šiuo išskirtiniu ir emociškai sudėtingu šventiniu laikotarpiu virtuvės šefas skatina išsaugoti iš kartos į kartą atkeliaujančias kulinarines tradicijas, leidžiant sau jas šiek tiek patobulinti. Anot jo, dabar yra itin tinkamas metas skatinti atsakomybę ir vertybių puoselėjimą šeimoje bei atsižvelgti į tai, kas slypi už ant stalo patiekiamo maisto – sąmoningi pasirinkimai padės ne tik dar labiau palepinti skrandį, bet ir suteiks galimybę prisidėti prie geresnių sąlygų kūrimo gyvūnams.
