Kai kurie Vilniaus ir Kauno miesto bei rajono gyventojai savo pašto dėžutėse netrukus ras kvietimus dalyvauti naujame svarbiame moksliniame tyrime. Bendrame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus universiteto (VU) projekte mokslininkai vertins persirgimo SARS-CoV-2 infekcija mastą bei antikūnų prieš šią infekciją lygį.
COVID-19 pandemija buvo vienas iš didžiausių mūsų laikų visuomenės sveikatos iššūkių, kuris pasaulyje nusinešė jau arti 7 mln. gyvybių, o Lietuvoje nuo šios ligos mirė 9,5 tūkst. gyventojų.
Sustiprinamąją vakcinos dozę didžioji dalis suaugusių asmenų populiacijos gavo prieš metus. Moksliniai tyrimai rodo, kad po SARS-CoV-2 infekcijos virusui specifiški antikūnai išlieka 13 mėn., o vakcinos poveikį sustiprina ankstesnė infekcija. Tačiau turima labai mažai informacijos apie vakcinų atsaką COVID-19 persirgusių ir nepersirgusių asmenų grupėse.
Siekiant įvertinti tikrus užsikrėtimo mastus ir vakcinacijos veiksmingumą, paprastai atliekami serologiniai tyrimai, kuriais nustatomi specifiniai antikūnai virusiniams patogenams.
Pirmasis toks plataus masto seroepidemiologinis tyrimas Lietuvoje atliktas 2020 m. Tyrimu buvo siekta įvertinti, kiek gyventojų buvo užsikrėtę COVID-19, nes į oficialiąją statistiką patekdavo ne visi besimptomiai atvejai. 2020 m. tyrimui buvo naudojami tuo metu prieinami greitieji serologiniai testai, kurie galėjo tik atsakyti į klausimą, ar antikūnai prieš SARS-CoV-2 yra susiformavę, ar nėra.
LSMU ir VU šiuo metu vykdo bendrą Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą „SARS-CoV-2 infekcijos paplitimo Lietuvoje tyrimas serologiniais metodais”. Šis tyrimas padės įvertinti tikrąjį populiacijos persirgimo SARS-CoV-2 infekcija per pastarąjį pusmetį lygį. Taip pat bus įvertintas vakcinuotos populiacijos turimas antikūnų prieš SARS-CoV-2 lygis.
Pasak projekte dalyvaujančios dr. Indrės Kučinskaitės-Kodzės, šiame tyrime bus panaudotas inovatyvus, lietuviškas, mikrogardelių technologija pagrįstas testas, kuriuo vienu metu iš mažo tūrio kapiliarinio kraujo mėginio bus kiekybiškai nustatyti antikūnai prieš SARS-CoV-2 nukleokapsidės (anti-N IgG) ir spyglio (anti-S IgG) baltymus. Kuo jie svarbūs?
Kaip paaiškino prof. Astra Vitkauskienė, anti-S IgG baltymai aptinkami tiek paskiepytų, tiek persirgusių asmenų kraujyje, o anti-N IgG – tik persirgusių (kadangi N baltymo nėra vakcinų sudėtyje). Tai svarbu siekiant įvertinti, ar specifiniai antikūnai pasiskiepijusiems asmenims susiformavo dėl vakcinos, ar dėl turėto kontakto su pačiu virusu, nors liga galėjo ir nepasireikšti klinikiniais simptomais bei nebuvo patvirtintas sirgimo faktas viruso aptikimu nosiaryklėje PGR metodu. Virusas nosiaryklėje nustatomas PGR metodu per trumpesnį laiką, negu serologiniu metodu tiriami anti-N ir anti-S IgG antikūnai kraujyje.
„Tikimės, kad gauti rezultatai pateiks labai svarbius Lietuvos gyventojams rodiklius – kiek ilgai išlieka nustatomi antikūnai, kokia yra reali SARS-CoV-2 infekcija persirgusių asmenų dalis populiacijoje, ir papildys diskusiją dėl revakcinacijos poreikio“, – sakė tyrimo vadovas prof. Mindaugas Stankūnas.
Kvietimus dalyvauti tyrime savo pašto dėžutėse netrukus ras atsitiktinai atrinkti Vilniaus ir Kauno miestų bei rajonų gyventojai. Kvietimuose bus pateikta išsami informacija apie tyrimo eigą ir kontaktai.
Šiam tyrimui atlikti buvo išduotas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas.
Tautvydas Bulvičius
Vidinės ir išorinės komunikacijos skyriaus vadovas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
