Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, valstybės archyvai ir Lietuvos jūrų muziejus kviečia Kuršių nerijos gyventojus bei svečius dalyvauti interaktyvioje parodoje „Archyvas – miestui“. Nuo gegužės 13 d. paroda bus eksponuojama viešojoje Jūrų muziejaus erdvėje.
Parodą sudaro penkios dalys, suskirstytos pagal temas: Kuršių nerijos architektūra, gyventojai, poilsiautojai, laivyba ir žvejyba. Pirmosios gyvenvietės Kuršių nerijoje atsirado dar neolito laikotarpiu. X–XI a. nerijoje buvo vikingų gyvenviečių. Vėliau teritorija priklausė Prūsijos kunigaikštystei, Prūsijos karalystei, dar vėliau – Vokietijai. Pagal 1919 m. birželio 28 d. Versalio taikos sutartį Kuršių nerijos šiaurinė dalis, kaip Klaipėdos kraštas, perduota Antantės valdymui. Tad nenuostabu, kad kiekvienas istorijos vingis šiame krašte paliko savo ženklų.
„Galimybė pažinti Kuršių nerijos istoriją iš autentiškų fotoliudijimų mus, muziejininkus, įkvepia gilesniam vietos istorijos tyrimui, o lankytojus akistata su praeitimi paakina keliauti, identifikuoti laiko pakeistas vietoves bei tradicijas ir lankytis muziejuose“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė pasakoja, kad iniciatyva „Archyvas – miestui“ jau antrus metus aplanko vis kitą Lietuvos miestą. Džiugu, kad šiemet su įspūdingiausiais Kuršių nerijos istoriją menančiais vaizdais galės susipažinti Lietuvos jūrų muziejaus lankytojai ir Kuršių nerijos svečiai.
Parodoje bus integruota interaktyvi sąsaja – QR kodai, sudarantys galimybę perskaityti išsamesnį pasakojimą. Užpildžius registracijos formą ir atsakius į tris klausimus bus galima laimėti suvenyrinius valstybės archyvų prizus: gertuvę, valstybės archyvų leidinį, krepšį, įkroviklį.
Paroda bus eksponuojama iki rugsėjo 15 d.
Agnė Vilkišienė
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos
Veiklos administravimo ir finansų skyriaus
vyriausioji specialistė
