Kultūros ministerijos per dvejus veiklos metus nuveikti darbai

Didesnės finansinės injekcijos:

• Nuosekliai didinome lėšas kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams: 2022 m. – papildomai 14,579 mln. EUR, 2023 m. – 34,062 mln. EUR.
• Parama sektoriui pandemijos ir karo Ukrainoje metu: pagalba sprendžiant padidėjusias elektros ir šildymo kainas, užtikrinimas, kad subsidijos tiktų kultūros sektoriui, taikoma 9 proc. PVM lengvata visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui, el. knygoms ir el. neperiodiniams informaciniams leidiniams.
• Kultūros ir kūrybinėms industrijoms paskirstyta 15 mln. EUR REACT-EU finansavimo lėšų. Kitų metų pabaigoje bus skelbiami 30 mln. EUR ES investicijų priemonės kvietimai.

Proveržis paveldo srityje:

• Dvigubai didesnis Paveldotvarkos programos finansavimas (8,3 mln. EUR kasmet), užtikrinta projekto „FIXUS Mobilis“ tąsa.
• Išjudinome iš aklavietės pareigą UNESCO: pasirašyta sutartis su Vilniaus savivaldybe dėl Vilniaus istorinės dalies valdymo plano rengimo, pradėtas rengti Kernavės archeologinės vietovės valdymo planas.
• Sutvarkyti nuslinkę Kernavės piliakalniai.
• Parengtos Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų aktualizavimo studijos, pradėtas išpirkimo procesas, kuriamas Nacionalinis architektūros institutas, pasirašytas Ketinimų protokolas su Klaipėdos savivaldybe.
• Paruoštas siūlymas Vyriausybei ir priimtas sprendimas Kultūros paveldo centrą ir jo funkcijas integruoti į Kultūros paveldo departamentą, Kultūros infrastruktūros centrą.

Mažiau sovietmečio reliktų:

• Ministerijos iniciatyva sovietiniai reliktai gali būti išbraukiami iš paveldo objektų sąrašų.
• Atvertas kelias nukelti sovietinės ideologijos ir agresijos simbolius iš miestų ir miestelių centrų. Savivaldybės įgalintos vietoje ieškoti sprendimų dėl tokių reliktų likimo.

Ilgai laukti įstatymų pokyčiai:

• Parengtos kultūros sektorių reglamentuojančių įstatymų naujos redakcijos (Dainų švenčių, Kultūros centrų, Muziejų, Profesionaliojo scenos meno, Bibliotekų, Lietuvos kultūros tarybos įstatymai). Jas sieja bendri principai: mažinti biurokratiją, įvesti aiškesnę finansavimo sistemą, įtraukti NVO, skatinti įvairių formų bendradarbiavimą, suvienodinti vadovų kadencijų modelius ir betarpiškai tartis su sektoriumi.
• Atnaujintas Lietuvos kultūros tarybos finansavimo modelis atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą. Pakeistas Regioninių kultūros tarybų reglamentavimas užtikrinant didesnį atvirumą, skaidrumą, objektyvumą.
• Pradėta rengti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nauja redakcija bei naujas Kultūros pagrindų įstatymas.
• Paruošti Mecenatystės įstatymo pakeitimai, kurie ženkliau skatintų gerųjų pavyzdžių ir praktikų sklaidą visuomenėje, didintų apdovanojamųjų mecenatų kiekį, filantropijos skatinimo ir kultūros finansavimo diversifikavimo iniciatyvos.
• Aiškesnė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų rengimo, tvirtinimo ir koregavimo tvarka. (Ji užtikrins sklandesnį ir greitesnį kultūros paveldo vietovių ir objektų tvarkymo planų rengimą, sudarys geresnes sąlygas šių nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai ir darnios veiklos jų teritorijose ir apsaugos zonose planavimui bei vykdymui.)

Naujos iniciatyvos:

• Pasirašytas susitarimas su 27 savivaldybėmis ir Aplinkos ministerija dėl „Procento kultūrai“. Tai bendras įsipareigojimas naujos statybos ar rekonstruojamuose visuomeniniuose pastatuose įvertinti galimybę numatyti lėšų specialiai šiems pastatams skirtiems meno ar dizaino kūriniams sukurti ar įsigyti.
• Reformuojamas teatras „Meno fortas“, sukoncentruojant E. Nekrošiaus palikimą Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje.
• Buvęs Lietuvos rusų dramos teatras tapo Vilniaus senuoju teatru.
• Pradėtas įgyvendinti E-kultūros projektas („Naujos kartos Lietuva“).

Daugiau šiuolaikiškų kultūros ir atminties erdvių:

• Baigiamas statyti Stasio Eidrigevičiaus menų centras, baigiama Klaipėdos muzikinio teatro rekonstrukcija, Saulės mūšio memorialas.
• Rekonstruojamas istorinis Vilniaus geto bibliotekos pastatas, kuriame įsikurs Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto muziejus.
• Suplanuotas papildomas finansavimas Sapiegų rūmų tvarkybai.

Aktyvi pagalba Ukrainai:

• Stipendijos Ukrainos menininkams ir kultūros darbuotojams, bendradarbiavimo projektai, darbo ir apgyvendinimo pasiūlymai, nemokamos kultūros paslaugos atvykusiems, dedikuota Ukrainos kultūrai ES programa „Kūrybiška Europa“.
• Aktyvios iniciatyvos tarptautiniuose formatuose šalinti Rusiją iš pirmininkavimo Pasaulio paveldo komitetui, taip pat – blokuoti rusiškus TV kanalus ES teritorijoje.

Švaresnė ir atsparesnė informacinė erdvė:

• Paruoštas naujas žiniasklaidos rėmimo modelis kuriant naują Medijų rėmimo fondą.
• Iš Vyriausybės rezervo gautas papildomas finansavimas žiniasklaidai tautinių mažumų kalbomis bei informacijos saugumo iniciatyvoms.
• Perkelta Autorių teisių direktyva, daugiau pagarbos autorių teisėms. Pirmą kartą Lietuva pagal piratavimo mastus nukrito į trečią vietą.

Aktyvi kultūrinė diplomatija:

• Pasiekta, kad 2024 metais vyks Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje.
• Pertvarkytas Lietuvos kultūros institutas: sustiprintas jo vaidmuo didinant nacionalinės kultūros sklaidą užsienyje, keičiasi kultūros atašė statusas.
• Įsteigta kultūros atašė pareigybė Japonijoje, panaikinta Kaliningrado kultūros atašė pareigybė.
• Sėkmingai įgyvendinta „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa.
• Lietuvoje ir užsienyje sėkmingai įgyvendinta „Jonas Mekas – 100!“ programa.

Daugiau dėmesio vaikams ir regionų gyventojams:

• Nuosekli Kultūros paso paslaugų plėtra: 2021 m. suteiktos 20 434 Kultūros paso paslaugos, jų rinkinį sudaro 3200 paslaugų. Paslaugomis naudojasi ir 7 lituanistinio švietimo įstaigose Lenkijoje bei Latvijoje. Kultūros paso informacinės sistemos blokų grandinės pagrindu sukūrimas.
• Pradėti vykdyti muziejų kolekcijų mobilumo projektai, skiriamos lėšos nacionalinėms bei valstybinėms profesionaliojo scenos meno įstaigoms – koncertams ir spektakliams rodyti Lietuvos regionuose, siekiant juose mažinti kultūrinę atskirtį.

Viktorija Vitkauskaitė
Kultūros ministro atstovė spaudai