Itin greitas gyvenimo tempas verčia mus jaustis pavargusiais ir silpnais, dažnai dėl to kaltiname stresą. Tačiau nuovargis bei energijos trūkumas gali byloti ir apie vieną ligą – mažakraujystę. Tai būklė, pasireiškianti kraujyje sumažėjus raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino kiekiui, kuris lemia nepakankamą organizmo audinių aprūpinimą deguonimi. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis mažakraujyste serga apie 30 proc. planetos gyventojų.
„Anemija arba mažakraujystė yra itin dažnai pasireiškiantis sveikatos sutrikimas. Apie tai byloja ir PSO iškeltas tikslas – iki 2025 metų 50 proc. sumažinti anemijos paplitimą tarp reprodukcinio amžiaus (15 – 49 metų) moterų. Anemiją gali sukelti net kelios priežastys – kraujavimas, nevisavertė mityba ir vitaminų trūkumas. Taip pat geležies trūkumas dažnai juntamas nėščiosioms arba žindančioms bei pagyvenusio amžiaus žmonėms“ – pasakoja sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Živilė Bielskienė.
Reguliari kraujo patikra
Dažnas nuovargis gali būti susijęs su metų laikų kaita – ilga žiema, pilkas oras ir saulės trūkumas daro įtaką kasdienei energijai. Taip pat ir monotoniška mityba bei vitaminų stoka. Tai gali sukelti lėtinį nuovargį, negalėjimą susikaupti, darbingumo sumažėjimą, nerimo sutrikimus. Tačiau šie simptomai priskiriami ir mažakraujystei, o vienintelis būdas tai sužinoti – reguliariai tikrintis kraują.
„Esant atitinkamų medžiagų trūkumui, mažakraujystė vystosi ilgesnį laiką ir simptomai pasireiškia palaipsniui. Liga ilgą laiką gali likti nediagnozuota, nes žmogus neįtaria, kad nuolatinis nuovargis, negalėjimas susikaupti ir darbingumo sumažėjimas gali būti paaiškintas atlikus bendrą kraujo tyrimą, kuriuo ir yra diagnozuojama anemija“, – sako „Antėja“ specialistė.
Tam, kad būtų patikslinta mažakraujystės priežastis ir skirtas tinkamas gydymas, reikėtų atlikti detalesnį feritino, vitamino B12 ir folio rūgšties kiekio ištyrimą. Šių tyrimų atlikimas naudingas ne tik sergant anemija – sužinojus, jog trūksta vienos ar kitos medžiagos ir papildžius jomis savo mitybą, galima užkirsti kelią jos išsivystymui ateityje.
Dažna priežastis – nevisavertė mityba
Nors mažakraujystė dažniau diagnozuojama moterims, ja gali sirgti ir vyrai bei vaikai – ši sveikatos problema dažnai yra neracionalios mitybos priežastis.
„Mitybinės kilmės anemija išsivysto tuomet, kai su maistu gaunamas tam tikrų maistinių medžiagų kiekis yra nepakankamas hemoglobino ir eritrocitų gamybai užtikrinti arba yra sutrikęs šių medžiagų įsisavinimas virškinamajame trakte. Dažniausia mažakraujystės priežastis, sudaranti apie 50 proc. jos atvejų, yra geležies stoka. Išsivysčiusiose šalyse apie 20 proc. gyventojų nustatomas vitamino B12 trūkumas. Tačiau anemiją gali sukelti ir folio rūgšties stoka, reikšmingas vitaminų A,B2, B6, D ir E bei vario trūkumas“, – pasakoja „Antėja“ gydytoja Ž. Bielskienė.
Tinkama mityba bent dvejais kartais galėtų sumažinti susirgimų anemija skaičių. Tam pasiekti svarbu žinoti ne tik tai, kuriuose produktuose gausu vieno ar kito mikroelemento bei vitaminų, tačiau ir tai, kaip reikėtų derinti maistą, kad būtų pagerintas medžiagų įsisavinimas virškinamajame trakte.
Svarbus ir maisto produktų derinimas
Iš maisto pasisavinama nuo 5 iki 30 proc. gaunamo geležies kiekio. Geležies gausu raudonoje mėsoje (jautienoje, avienoje), gyvūnų subproduktuose (kiaulių, jaučių kepenyse, smegenyse), burokėliuose, ankštiniuose augaluose (pupelėse, lęšiuose), žaliose lapinėse daržovėse (petražolėse, špinatuose), graikiškuose, lazdynų, anakardžių riešutuose, grikiuose, avižinėse bei perlinėse kruopose. Tačiau Ž. Bielskienė ragina atkreipti dėmesį ne tik ką valgome, bet ir su kuo.
„Geležies pasisavinimą blogina kalcis, todėl nerekomenduojama geležies turinčių produktų vartoti su pieno produktais, pavyzdžiui, kartu su maistu gerti balintą kavą. Kava bei arbata nerekomenduojama ir dėl jose esančių taninų, kurie taip pat neigiamai veikia geležies pasisavinimą. Tuo tarpu špinatai, savyje turintys labai didelį geležies kiekį, taip pat turi ir oksalatų, dėl kurių blogėja geležies pasisavinimas“, – teigia ji.
Priešingai nei paminėti produktai, vitaminas C gerina geležies pasisavinimą, todėl mėsa turėtų būti valgoma su jį turinčiomis daržovėmis – toks derinys gerina ir daržovėse esančios geležies pasisavinimą. Kitas svarbus elementas – vitaminas B9 (folio rūgštis). Jo gausu žaliose daržovėse (špinatuose, brokoliuose, kopūstuose), žalumynuose, kepenyse.
„Tuo tarpu vitamino B12 natūraliai galime gauti tik valgant gyvulinės kilmės produktus – mėsą žuvį, pieno produktus, kiaušinius. Visgi svarbu ne tik ką ir kaip valgome, bet ir kaip maistą ruošiame. Daržovių nauda didesnė valgant termiškai jų neapdorojus, tuo tarpu geležies pasisavinimą gali pagerinti daiginimas ir fermentavimas“, – sako „Antėja“ gydytoja.
