Grynųjų elektromobilių (EV) ir įkraunamų hibridinių automobilių skaičius Lietuvoje auga įspūdingu tempu, tačiau jų įkrovimo vietų stygius akivaizdus. Ką reikėtų padaryti, kad elektromobiliu galėtume keliauti taip pat komfortabiliai, kaip automobiliu su vidaus degimo varikliu? Ypatingai svarbus vaidmuo tenka rajonų savivaldybėms, turinčioms priimti sprendimus, kurie ilguoju laikotarpiu bus naudingi visuomenei ir skatins elektrinį mobilumą.
Šiuo metu visoje Lietuvoje veikia apie 600 viešų ir pusiau viešų elektromobilių įkrovimo prieigų. Susisiekimo ministerija planuoja, kad iki 2030 metų šis skaičius turi padidėti dešimteriopai, iki 6 tūkstančių, o bendras elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius, įskaitant privačias stoteles, šalyje turėtų pasiekti 60 tūkstančių.
„Lietuvai norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, būtinas sklandus privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas. Į tai galima žiūrėti kaip į iššūkį, bet mes tai vertiname kaip abipusiai naudingą galimybę, kurios rezultatas bus patogiai išplėtota, kokybiška elektromobilių įkrovimo infrastruktūra visos šalies mastu“, – sako „Eleport“ vadovas Lietuvoje ir Baltijos šalyse Kazys Pupinis.
Renginyje „Charging Point Lithuania“ jis pateikė patarimų savivaldybėms, ką jos galėtų padaryti, kad būtų išvystyta kokybiška EV įkrovimo infrastruktūra.
Prioritetas – sklandus bendradarbiavimas
Pirmiausia, pasak K. Pupinio, svarbi aktyvi komunikacija, bendravimas su viešųjų elektromobilių įkrovimo tinklų vystytojais. Kai kurios Lietuvos savivaldybės jau dabar yra pažengusios infrastruktūros vystymo procese, aktyviai komunikuoja, dalyvauja aktualiuose susitikimuose ir kviečia privačius investuotojus į konsultacijas, tačiau kol kas jų nedaug.
„Konsultacija nereiškia, kad būtent su ta bendrove ir dirbsite, tačiau tai padės gauti naudingų įžvalgų iš rinkos profesionalų. Šioje srityje ilgai veikiančios bendrovės padės suprasti projekto projektavimą, logiką, patars, kaip suformuoti įkrovimo infrastruktūros projektą, kad jis būtų objektyvus ir skatintų privačius operatorius dalyvauti konkurse bei pasiūlyti paslaugas. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai savivaldybė bando viską atlikti savo jėgomis ir konkurse arba nedalyvauja niekas, arba prisistato abejotinos kokybės tiekėjai“, – pastebi K. Pupinis.
Antra, savivaldybės turėtų tinkamai pasiruošti: numatyti, kur ir kodėl norėtų turėti įkrovimo stoteles, suformuoti sklypus tose lokacijose arba padaryti jas kitaip prieinamas būsimam operatoriui, užsakyti elektros galios ESO privedimą visoms norimoms lokacijoms ir pan. Tokie pirmieji žingsniai gerokai palengvins tolesnę eigą ir užtikrins sklandų bendradarbiavimą.
Ribojimai naudos neduoda
Taip pat savivaldybių atstovams neretai kyla klausimų, kokias sąlygas, apribojimus turėtų iškelti tiekėjams, dažniausiai trijose srityse: įkrovimo kaina galutiniam vartotojui, elektros galia konkrečiame taške ir įkrovimo infrastruktūros kiekis konkrečiame taške.
„Atsakymas paprastas: būkite lankstūs ir nesiimkite ribojimų. Visus šiuos momentus sureguliuos rinka. Juk ir operatoriai nėra suinteresuoti, pavyzdžiui, siūlyti kuo aukštesnes įkrovimo kainas galutiniams vartotojams, kadangi tuomet paslaugomis niekas nesinaudos ir stotelės stovės tuščios. Ir atvirkščiai: kuo kainos konkurencingesnės, tuo daugiau vartotojų nori ir gali naudotis paslaugomis“, – pasakoja „Eleport“ vadovas.
Apskritai, pasak K. Pupinio, miestų vystymą derėtų projektuoti atsižvelgiant į elektromobilių įkrovimo infrastruktūros poreikį. Elektromobilių įkrovimas, priklausomai nuo galios, trunka nuo pusvalandžio-valandos iki kelių valandų, todėl EV įkrovimo parkus verta įrengti taip, kad jie papildytų šalia jau esančią infrastruktūrą. Kitaip sakant, kol elektromobilis kraunasi, žmonės galėtų lankyti jūsų miesto objektus, apsipirkti ir panašiai, vietoje to, kad sėdėtų automobilyje ir klausytųsi radijo. Ir atvirkščiai – EV įkrovimo parkai gali tapti akstinu šalia kurtis paslaugas teikiančioms įmonėms.
Prisidėti gali ir kiti žemės savininkai
Galiausiai, verta apsvarstyti, galbūt elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai nebūtina skirti savivaldybės sklypų ar jų išpirkti? Pavyzdžiui, galima skirti finansines paskatas žemės savininkams, kurie galėtų leisti savo žemėje statyti vieną, kelias įkrovimo stoteles ar net visą jų parką. Tai gali paspartinti EV įkrovimo tinklo plėtrą ir elektromobilių skaičiaus augimą regione.
„Nesvarbu, kiek ir kaip sparčiai augs elektromobilių baterijų talpa, įkrovimo galia ir kiti parametrai – mūsų tikslas yra turėti tokią infrastruktūrą, kad žmonės ne tik nesijaudintų, kur, kaip ir ar apskritai galės įsikrauti elektromobilį planuodami ilgesnę kelionę, bet kad apie tai išvis nebegalvotų. Tai turi būti taip pat paprasta, kaip šiandien yra užsukti į degalinę“, – teigia jis.
Estijos startuolis „Eleport” viešuosius elektromobilių įkrovimo tinklus vysto nuo 2016 m. ir šiuo metu veikia visose Baltijos šalyse bei Lenkijoje. Veiklą Lietuvoje pradėjęs 2022 m., „Eleport” dirba tiek su viešuoju, tiek su privačiu sektoriumi ir diegia stoteles visose lokacijose, nuo miestų ir priemiesčių, iki kelių ir autostradų.
Monika Tamulaitytė
