Statistikos duomenimis, vis daugiau vaikų Lietuvoje nešioja akinius. Trumparegystės problema ryški ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje, ypatingai ji aktuali Azijos šalyse. Akių gydytojai sako, kad bent pusė vaikų galėtų nenešioti akinių, jeigu tėvai ribotų prie elektroninių prietaisų praleidžiamą laiką. Tuo tarpu galimybę mokiniams knygas elektroniniu būdu skaityti švietimo specialistai sako, kad svarbu ne kiek, o ką vaikai veikia planšetėje.
Gydytoja oftalmologė Donata Montvilaitė pasakoja, kad šiuolaikinių vaikų akys patiria didelį krūvį, bene didžiausias to priešas – mobilieji telefonai, planšetės, kompiuteriai, kurių ekranai vargina akis. Mažyliai gerokai anksčiau susipažįsta su technologijomis nei prieš keliolika metų, todėl žmonių, nešiojančių akinius, amžius vis jaunėja.
„Manau, kad pusė vaikų, kuriems dabar tenka išrašyti akinius, galėtų jų ir nedėvėti, jeigu tėvai labai tikslingai vengtų jiems duoti žaisti telefonu. Suprantu, kad tai yra lengvas būdas nuraminti mažą vaiką, bet iki metų jokio kito ekrano rodyti nereikėtų, vėliau, po keletą minučių vaikas gali naršyti internete, o mokiniams nustatykite taisykles, kad po 30 min. naršymo būtų poilsio laikas“, – patarimus dalija gydytoja oftalmologė.
Elektroninę moksleiviams skirtų knygų platformą „Vyturys“ visuomenei pristatęs švietimo entuziastas Arūnas Šileris sako, kad tai tema, kuri reikalauja atidesnio žvilgsnio.
„Vidutinis labiausiai apsiskaičiusių valstybių vaikų per dieną skiriamas laikas skaitymui yra apie 15 minučių. Nuo tokios trukmės akys nepablogės. Negalime sakyti, kad elektroniniai prietaisai yra blogai, svarbu, ką vaikai juose veikia. Rekomenduojama „taupyti akis“ mažiau naudojant socialinius tinklus, paieškos sistemas ir pasilikti laiko skaitymui. Stebime ir kintantį knygos poveikį. Anksčiau paskaičius apie indėnus būdavo normalu eiti į lauką ir žaisti „indėnus”. Deja, dabar po vienos veiklos ekrane „ilsimasi” užsiimant kita veikla“, – sako 70 tūkstančių mokinių pasiekiančios sistemos autorius.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova primena ir dar vieną taisyklę, jeigu nepavyksta išvengti elektroninių prietaisų, patariama rinktis kuo didesnį ekraną – kino teatrą, televizorių, monitorių ir tik kraštutiniais atvejais planšetę ar telefoną.
„Žiūrint į didelį ekraną akys mažiau įsitempia, be to, akims dirbti reikia mažiau žiūrint filmus, nuotraukas ar kitus vaizdus, negu skaitant ar žaidžiant žaidimus. Didelę reikšmę turi ir atstumas iki ekrano – telefoną ar planšetę mažyliai dažniausiai nori laikyti savo rankose, todėl tėveliams ne visada lengva sukontroliuoti, kad ekranas nuo veido būtų nutolęs saugiu 40-ties cm. atstumu. Kuo ekranas labiau nutolęs, tuo žala akims mažesnė“, – nurodo vaistininkė ir prideda, jog išmanųjį prietaisą laikant per arti, akys sausėja, padaugėja kraujagyslių, akys nuolat atrodo paraudusios ir pavargusios.
Svarbus ir žiūrėjimo kampas, sveikatos specialistai rekomenduoja, kad ekranas, į kurį žiūrime, turi būti ne tiesiai, o kiek žemiau akių lygio. Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės, jeigu žvilgsnis ilgą laiką bus netinkamoje padėtyje, tai gali netgi paskatinti astigmatizmo atsiradimą ir vaikui reikės nešioti akinius.
Norint apsisaugoti mažylių akis, labai svarbus tėvelių įsitraukimas – po skaitymo, rašymo, piešimo ar kitų užduotėlių reikėtų neleisti vaikui sėsti iš karto prie televizoriaus, kompiuterio ar žaisti telefonu. Po kiekvieno darbelio, kurio metu akys įsitempia, „Eurovaistinės“ vaistininkė R. Molotkova pataria pamirksėti, pasukioti akis, pažiūrėti į tolį, pro langą ar atsipalaiduoti ir pamasažuoti užmerktus akių vokus.
