„Samsung“ organizuojama socialinės atsakomybės programa „Solve for Tomorrow“ šiemet kviečia 9–12 klasių mokinius prisidėti prie draugiškesnės mokyklos aplinkos kūrimo, atkreipti dėmesį į opias temas, tokias kaip patyčios, mokykloje patiriamas stresas ar įtampa dėl akademinių pasiekimų. Technologijų bendrovė šių metų rugsėjo mėnesį inicijavo tyrimą, kurio metu buvo apklausti daugiau nei trys šimtai 9–12 klasių moksleivių visoje Lietuvoje. Tyrimas atskleidė problemas ir iššūkius, kurie slegia vyresnių klasių moksleivius.
Bendra moksleivių savijauta mokykloje
Patyčios mokyklose tebėra aktuali problema, giliai įsišaknijusi socialinėje švietimo įstaigų struktūroje ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nepaisant didėjančio sąmoningumo ir pastangų stabdyti patyčias, jos ir toliau neigiamai veikia daugybės mokinių gyvenimus – net 57 proc. apklaustų moksleivių teigia, jog yra susidūrę su patyčiomis.
Be to, skaitmeniniame amžiuje atsirado ir kibernetinių patyčių forma, kuri išplėtė šio žalingo elgesio mastą ir intensyvumą už mokyklos ribų.
Tačiau patyčios – tai ne vienintelė ir ne pagrindinė mokinių patiriamo streso priežastis. Didžioji dalis moksleivių nurodė, kad daugiausiai streso ir neigiamų emocijų mokykloje patiria dėl problemų, susijusių su mokslais (70 proc.).
Stresas mokykloje dažnai kyla dėl didelio krūvio, griežtų lūkesčių ir baimės patirti nesėkmę, ypač konkurencingoje švietimo aplinkoje. Nuolatinis spaudimas puikiai išlaikyti egzaminus, laikytis terminų ir gauti aukštus įvertinimus gali sukelti nerimą ir su stresu susijusias problemas. Moksleiviai išskyrė tris pagrindinius su mokslais susijusius veiksnius, kurie jiems kelia įtampą – Valstybiniai egzaminai, atsiskaitymai ir spaudimas dėl gaunamų įvertinimų.
Mokinių emocinė ir fizinė savijauta turi didelę įtaką bendrai raidai ir akademinei sėkmei. Saugi aplinka skatina pasitikėjimo jausmą, todėl mokiniai gali išreikšti save, atrasti naujus pomėgius ir priimti sprendimus, nebijodami, kad bus apkaltinti ar smerkiami. Deja, tik 62 proc. apklaustų moksleivių sutinka su teiginiu, kad jaučiasi saugūs mokyklos aplinkoje, o 13 proc. atvirai sako, jog mokykloje jaučiasi nesaugiai.
Be to, remiantis apklausos duomenimis, net 21 proc. tyrime dalyvavusių mokinių visada jaučia nenorą eiti į mokyklą. Psichologai pastebi, kad jaunesnio amžiaus vaikų nenoras eiti į mokyklą dažniau susijęs su problemomis šeimoje, o vyresnio – su vidiniais elgesio ar emocijų sunkumais.
Patiriamo streso įtaka
Daugiausia streso mokiniai patiria dėl akademinių pasiekimų, o kadangi stresas daro didelę įtaką koncentracijai, atminčiai ir mokymosi kokybei – nesiimant tinkamų veiksmų itin lengva įstrigti šioje uždaroje grandinėje. Dažniausiai moksleiviai nurodė, kad dėl patiriamo streso sumažėjo jų energingumo lygis (60 proc.), gebėjimas atsipalaiduoti ir pailsėti (59 proc.), atsirado nerimas ir baimė (55 proc.).
Trečdalis apklaustų moksleivių pastebi, jog jaučiamas stresas lemia suprastėjusius santykius su aplinkiniais (33 proc.). Tad tai ne tik daro įtaką mokinių fizinei ir emocinei būklei, bet ir neigiamai veikia socialinį moksleivių gyvenimą.
Svarbu pastebėti, jog ilgalaikis streso poveikis gali paveikti smegenų vystymąsi ir padidinti psichikos sveikatos sutrikimų riziką vėlesniame amžiuje. Siekiant užtikrinti mokinių gerovę ir suteikti jiems galimybę išnaudoti visas akademines, socialines ir emocines galimybes, labai svarbu spręsti streso mokykloje problemas ir imtis priemonių jį mažinti.
Kas padėtų mokiniams jaustis laimingesniems?
Dauguma moksleivių nurodė, kad laimingesniais mokykloje jiems padėtų jaustis mažesnis spaudimas dėl įvertinimų (68 proc.). Vienas iš svarbių spaudimo šaltinių yra tėvai ir šeimos nariai, kurie, turėdami geriausių ketinimų, tikisi, kad aukšti akademiniai pasiekimai yra sėkmės rodiklis. Be to, pati švietimo sistema, įskaitant mokytojus, mokyklas ir standartizuotų atsiskaitymų sistemą, daro spaudimą mokiniams siekti gerų akademinių rezultatų.
Įdomu tai, jog kone visi kiti dažniausiai pasirinkti veiksniai, kurie, mokinių nuomone, leistų jiems mokykloje jaustis geriau, yra taip pat tiesiogiai susiję su mokslais. 61 proc. apklaustųjų nurodė, jog savijautą mokykloje pagerintų įdomesnės ir interaktyvesnės pamokos, o 46 proc. įvardijo siekį žinoti aiškesnius užduočių ir vertinimų lūkesčius.
Be to, moksleiviams ypač svarbi ir bendra mokyklos bendruomenės gerovė – beveik pusė (48 proc.) respondentų teigė, jog geresni mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiai prisidėtų prie jų emocinės gerovės mokykloje.
Eglė Tamelytė
„Samsung Electronics Baltics”
