Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet yra užfiksuojama apie 300 naujų burnos vėžio atvejų, o daugiausiai – jau paskutinėje stadijoje, kai tikimybė išgyti – yra ypač maža. Todėl sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį į tai, kodėl svarbu atpažinti ir neignoruoti pirmųjų simptomų.
„Baltos ar raudonos opelės ant liežuvio, dantų, lūpų ar žandų gleivinės, sukietėjęs audinių gumbelis ar audinių tinimas – patys dažniausi pirmieji burnos vėžio simptomai. Burnos ertmę tikrai nesudėtinga apžiūrėti veidrodyje patiems, o atsiradusių pokyčių – neignoruoti. Jeigu pakitimai nepraeina per 2 savaites, reiktų nedelsiant pasirodyti gydytojui. Kuo anksčiau nustatomas burnos vėžys, tuo lengviau jis gali būti išgydomas“, – pasakoja implantologijos ir estetinės odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Simonas Dvylys.
Dantenų ligos ar burnos vėžys?
Burnos vėžio simptomai dar apima nepraeinantį užkimimą, nuolatinį jausmą, tarsi kažkas būtų įstrigę gerklėje, liežuvio ar kitos burnos srities aptirpimą, taip pat skruostų patinimą, staiga atsiradusį dantų klibėjimą, kraujavimą iš burnos ir svorio netekimą be aiškios priežasties, skonio receptorių sutrikimus. Visą tai rodo, kad burnos vėžys jau gali būti pažengusios stadijos.
„Ypatingai svarbu ligą diagnozuoti kuo anksčiau, nes gydymas efektyviausias, kai piktybinis navikas yra dar ankstyvoje stadijoje. Visgi net ir pastebėjus kai kuriuos nerimą keliančius vėžio simptomus, rekomenduoju nepanikuoti – tai gali būti ir kitos dantų ir burnos ligų sukelti simptomai. Bet kurį iš išvardytų simptomų gali sukelti ne tik burnos vėžys, bet ir mažiau rimtesnės ligos, tačiau labai svarbu pasirodyti gydytojui, jei bet kuris simptomas trunka ilgiau nei dvi savaitės“, – sako S. Dvylys.
Burnos vėžys – vyrų liga?
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, burnos ertmės ir ryklės vėžys pagal mirštamumą nuo onkologinių susirgimų yra penktoje vietoje pasaulyje. Kiekvienais metais visame pasaulyje yra užregistruojama apie 389 tūkst. naujų burnos vėžio atvejų, o mirtingumas nuo šios ligos kasmet siekia 1,8 proc.
Skaičiuojama, kad burnos navikai dažniau išsivysto vyrams nei moterims. Vyrams diagnozuojama apie 80 proc. naujų burnos vėžio atvejų, taip pat liga gerokai dažniau nustatoma 50–70 metų amžiaus žmonėms.
Penkerių metų išgyvenamumas diagnozavus burnos vėžį pirmoje stadijoje siekia apie 80 proc., o ketvirtoje stadijoje, kai liga jau yra pažengusi, išgyvenamumas siekia tik apie 20 proc. Akivaizdu, jog vienas reikšmingiausių ir svarbiausių gydymo sėkmės aspektų yra ankstyva diagnostika.
„Burnos vėžys yra aplinkos veiksnių sukelta liga. Vienas iš svarbiausių veiksnių yra tabako ir jo gaminių vartojimas. Svarbią įtaką turi alkoholio vartojimas, burnos priešvėžinės ligos, taip pat ir žmogaus papilomos virusas“, – sako „Neodenta“ specialistas S. Dvylys.
Nors burnos vėžys gali išsivystyti bet kam, tačiau didžiausią riziką susirgti burnos ertmės ir ryklės vėžiu turi vyresni nei 55 metų amžiaus žmonės, rūkantieji, žmonės, turintys silpną imuninę sistemą, sergantys papilomos virusu. Burnos navikų išsivystymui reikšmę turi ir prasta mityba, netinkama higiena, vitaminų A ir E trūkumas organizme.
Atlikus tyrimus ir patvirtinus burnos vėžio diagnozę, gydymo būdas paskiriamas priklausomai nuo navikinio proceso išplitimo, naviko vietos burnoje, taip pat paciento amžiaus ir bendros jo sveikatos būklės.
Dažniausiai burnos navikai gydomi chirurginiu būdu. Taip pat pasitelkiama spindulinė terapija ir spindulinis burnos vėžio gydymas. Radioterapija skiriama, kai navikas yra sudėtingai prieinamoje operuoti vietoje ar yra išplitęs. Burnos vėžys neretai gydomas ir kombinuotais būdais, kai prieš ar po operacijos skiriama radioterapija, kartais ir chemoterapija.
