Ieškantiems naujo būsto papildomas galvos skausmas – kylančios elektros kainos. Nors pasirinkimo trūkumo nėra, specialistų teigimu, gyventojų pagrindiniais kriterijais buvusią infrastruktūrą ir kainą, papildė dar vienas „saugiklis“, – kaip būsimasis būstas aprūpinamas elektra ir kokios išlaidos gresia? Tai ypač aktualu investuojantiems į NT turtą pajūryje, mat šaltuoju sezonu išlaidos gali būti itin skaudžios.
Tradiciniai sprendimai liks, bet siekiant efektyvumo pokyčiai neišvengiami
Investicijos į NT visuomet buvo aktualios, gyventojai ieško būsto ne tik sau, bet ir nuomininkams, tačiau situaciją keičia gresiančios papildomos išlaidos. Elektros ir kitų energijos rūšių kainų didėjimo neišvengsime, jos kyla visame pasaulyje. Lietuva nėra išimtis. Tad efektyvūs sprendimai greitu metu taps ne išimti, o neišvengiama būtinybe, jei norime gyventi efektyviau ir sutaupyti.
„Elektros kainos kyla ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje, nes jos poreikiai didėja, o gamybos pajėgumai auga lėtai. Galima teigti, kad mušami visų laikų rekordai, esame tik mažas sraigtelis didelėje sistemoje, bet apie elektros energijos taupymą ir gamybą saviems poreikiams reikėtų galvoti kiekvienam gyventojui“, – sako Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto tyrėjas Rokas Valančius.
Pašnekovo nuomone, planuojant įsigyti būstą, naudinga įvertinti, ar ateityje ant pastato stogo bus galima įsirengti saulės elektrinę, o galbūt ji jau numatyta projekte. Statant namą, dar projektavimo stadijoje reikia pagalvoti, kur saulės elektrinė galėtų būti montuojama, kad teiktų didžiausią naudą. Tam geriausiai tinka pietinis namo stogo šlaitas arba sutapdintas stogas. Tikrai nėra sudėtinga dar projektavimo stadijoje numatyti saulės modulių ir inverterio montavimo vietą, įvertinti potencialą saulės elektrinės naudingumą. R. Valančius pabrėžia, kad saulės energijos Lietuvoje turime pakankamai, kad elektrinės veiktų efektyviai ir turėtų patrauklų atsiperkamumo laiką. Brangstant elektros energijai atpirkimo laikas dar labiau sutrumpės.
Sutaupyti elektros išlaidoms įmanoma iki 70 proc.
Gruodžio 7 d. valandinė elektros kaina Lietuvoje tapo visų laikų rekordu, sukilusi net iki 1000 eur/MWh. Vidutinė šių metų lapkričio kaina siekia 127,82 Eur/MWh, o pernai lapkritį ji buvo triskart mažesnė – 41,19 Eur/MWh. „Šiais metais elektra brango labiau dėl kelių priežasčių: praėjusiais pandemijos pristabdytas gamybos, prekybos ir vartojimo atsigavimas, lėmęs išaugusį elektros poreikį, kylančios žaliavų kainos, didėjantys taršos mokesčiai, gamtinės sąlygos“, – komentuoja „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.
Elektros energijos kainą veikia daug faktorių. Kai kurių, pavyzdžiui, gamtinių sąlygų ar pandemijos, net neįmanoma prognozuoti. Dėl padidėjusios elektros energijos paklausos po pandemijos atsigaunančioje pramonėje šiemet elektra brango ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Be to, gamtines dujas ar anglį naudojančioms elektrinėms pakilo taršos mokesčiai, o tai atsispindėjo ir galutinėse sąskaitose vartotojams. Kainoms įtaką darė ir Šiaurės Europoje vykdyti atominių elektrinių priežiūros ir atnaujinimo darbai.
Saulės energija gali būti tvaria alternatyva. Realūs vartotojų duomenys rodo, kad šis elektros šaltinis gali sumažinti sąskaitas iki 70 proc. Saulės šviesos privalumus atranda vis daugiau Lietuvos gyventojų – šiuo metu individualios saulės jėgainės gamina elektros energiją apie 14 tūkst. šalies vartotojų, o per pastaruosius metus šis skaičius išaugo trigubai.
Pastebima tendencija, kad NT projektai taip pat vis dažniau diegia inovatyvius sprendimus. Tai reiškia, orientuojasi į pridėtinę vertę gyventojams. Tai ypač aktualu investuojant į NT turtą, jį nuomojant arba turint nuosavą būstą prie jūros. Tokią praktiką pirmieji Šventojoje pradėjo taikyti „Naujojo pajūrio“ projekto autoriai. „Rinkos poreikiai keičiasi ir turime į tai reaguoti, prisitaikyti. Inovacijos yra neišvengiamos. Žmonės ieško ne tik patogumų, gražios aplinkos, bet ir ekonominių, efektyvių sprendimų. Kiekvienas projekto kotedžas arba namas ant stogo turi individualią saulės elektrinę, kuri aprūpina gyventojus tvaria elektros energija, tačiau išskirtiniai, inovatyvūs sprendimai nereiškia itin aukštų būsto prie jūros kainų. Klientai vertina ir galimybę pagamintą elektros energiją įtraukti į savo pirmą būstą, kuris gali būti bet kuriame Lietuvos taške“ – komentavo „Naujojo pajūrio“ pardavimus ir marketingą valdančios įmonės „RSM“ vadovė Olga Lapinskė. Įdomus faktas, kad net ir apniukusią dieną pagaminama apie 30 proc. saulės energijos. Skaičiuojama, kad saulės jėgainė ant stogo elektros energijos išlaidas „Naujojo pajūrio“ gyventojams sumažins net 70 proc. arba iki 1100 eurų per metus.
