Periodonto, arba dantenų, ligos yra plačiai paplitusios tarp suaugusiųjų visame pasaulyje, jos dažniausiai nesukelia skausmo ar kitų nemalonių simptomų. Visgi, Kauno Odontologijos klinikos gydytoja periodontologė Skaistė Poškevičienė perspėja, kad ignoruojamos šios ligos progresuoja ilgą laiką ir tampa viena iš pagrindinių dantų netekimo priežasčių vyresniame amžiuje.
Sveikatos.info – Tai idomu!
„Epidemiologinių tyrimų duomenimis, periodonto ligos – antra pagal dažnį priežastis, dėl kurios Lietuvos gyventojai netenka dantų. Parodontozė yra beskausmė liga, todėl pacientai dažnai kreipiasi į gydytojus odontologus, kai liga jau būna smarkiai pažengusi, tad laukia ilgas ir sudėtingas gydymas. Dėl to labai didelis dėmesys turi būti skiriamas profilaktikai – tiek dantų priežiūrai namuose, tiek vizitams pas odontologą“, – pasakoja gydytoja Skaistė Poškevičienė.
Priežastys – visiems žinomos nuo vaikystės
Pagrindinis periodonto ligų veiksnys yra dantų apnašos – jose esantys mikroorganizmai sukelia periodonto audinių uždegimą ir nykimą. Bėgant laikui, minkštos dantų apnašos virsta dantų akmenimis, pradeda nykti aplink dantį esantis kaulas.
„Prie danties susiformuoja dantenų kišenė – plyšys, kuris eina šalia danties šaknies paviršiaus link šaknies viršūnės. Kišenėje kaupiasi apnašos, išoriškai nepastebimi akmenys, dauginasi uždegimą sukeliantys ir jį palaikantys mikroorganizmai“, – aiškina S. Poškevičienė.
Gydytoja periodontologė tęsia, kad periodonto ligomis suserga tikrai ne kiekvienas. Tam, kad jos atsirastų, turi susidaryti visa grandinė ligą skatinančių priežasčių: netaisyklinga asmeninė burnos higiena, pasikartojantys ir negydomi dantenų uždegimai, rūkymas, stresas, sisteminės ligos, genetika.
Diagnozuoti – (ne)sudėtinga
Kraujuojančios dantenos – vienas iš perspėjančių signalų, prognozuojantis dantis supančių audinių ligą. Tačiau net prasidėjus susirgimui žmonės dažnai linkę šias ligas ignoruoti, nes jos nesukelia skausmo ar nepatogumo.
Skaistė Poškevičienė pabrėžia, kad svarbu neignoruoti sujautrėjusių ir patinusių dantenų, kurios ne tik kraujuoja, bet ir pūliuoja. Taip pat būtina laiku pastebėti tokius pakitimus kaip tarpus tarp dantų, pakitusią jų padėtį, atsiradusį jų paslankumą arba kai dantys vizualiai pailgėja, keičiasi dantenų forma.
Kiekvienas pacientas ir jo ligos atvejis yra individualus, todėl jau pirmojo apsilankymo klinikoje metu gy¬dytojas periodontologas kruopščiai išanalizuoja paciento burnos būklę, išmatuoja dantenų kišenes, įverti¬na kaulo tirpimą, dantų būklę ir nustato diagnozę bei parenka individualų gydymo metodą.
Gydymas gali trukti ilgai
Kauno Odontologijos klinikos gydytoja paaiškina, kad priklausomai nuo ligos stadijos, periodontitas gydomas nechirurginiu arba chirurginiu būdu.
Nechirurginio gydymo metu yra atliekamas šaknų apnašų nuvalymas ir poliravimas: mechaniniais instrumentais ir ultragarsiniu aparatu yra nuvalomos kietos ir minkštos dantų šaknų apnašos, esančios periodonto kišenėse, dantų šaknų paviršiai nupoliruojami.
Savaitgalis su KNYGA
(Audioknygos internetu – Tiems, kas vertina savo laiką)!
Tuo tarpu chirurginio gydymo metu dantenos yra atskiriamos nuo šaknų, suformuojant dantenų „lopą“, pašalinamas uždegiminių dantenų perteklius. Taip sumažėja dantenų gylis ir atsiranda galimybė jų kišenėms gyti. Procedūra visiškai neskausminga, atliekama vietiškai nuskausminus.
Kadangi periodonto ligas sukelia mikroorganizmai, ligos gydymo metu gali būti skiriami antibiotikai. Antibiotikai skiriami sistemiškai (tabletėmis) arba vietiškai, į dantenų kišenes įdedant specialias antibiotikų juosteles.
„Labai svarbu pačiam pacientui kruopščiai ir kokybiškai valyti dantis, tarpdančius. Jeigu dantų apnašos vėl kaupiasi, liga gali atsinaujinti. Reikia periodiškai atlikti profesionalią burnos higieną, siekiant užkirsti kelią akmenų susidarymui. Susirgus pakartotinai, liga dažniausiai progresuoja labai greitai ir yra kur kas sunkiau gydoma“ – sako gydytoja periodontologė Skaistė Poškevičienė.
