Itin saulėtą vasaros sezoną Lietuvoje ne tik stebėjome ilgalaikės šilumos rekordus, bet ir patys buvome aktyvūs rekordininkai. Skirtingose šalies vietose žmonės aktyviai pramogavo ir siekė pačių įvairiausių rekordų. Agentūros „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo direktoriaus Vytauto Navaičio teigimu, ši vasara išsiskyrė rekordų gausa.
Skrydžių, žaidimų, valgymo ir gėrimo rekordai
„Kiekvienas rekordas – žinia, kurią gali interpretuoti istorikas, kultūrologas, psichologas, ekonomistas, įvairių mokslų atstovai. Net būdamas viena iš pramogų, rekordas išlieka svarbus ir įdomus visuomenei. Man asmeniškai įdomus kiekvienas rekordas. Tą patį pasakyčiau ir apie šios ypač šiltos vasaros rekordus“, – sakė „Factum“ vadovas V. Navaitis.
Šiųmetės vasaros karščiai, anot V. Navaičio, registruoti naujų rekordų ar jų siekti netrukdė – netgi priešingai. Jei vasara būtų pašykštėjusi gero oro, būtų buvę kur kas sunkiau pasiekti oro balionų rekordą, kai Kaune, iš Nemuno salos, jų vienu metu pakilo visas 100. Vienas tokių – „Borjomi“ rekordas, kai karštą šeštadienio vidurdienį iki šiol didžiausias skaičius žmonių vienu metu iš skardinių gėrė vulkaninės kilmės mineralinį vandenį „Borjomi“. Siekti šio rekordo kartu susirinko 716 žmonių.
Šiltą vasarą lietuviai aktyviai leido laiką kartu po atviru dangumi, o idėjų, ką veikti susibūrus, netrūko. Vienas iš masiškumo rekordų – 7 tūkstančiai sriubos valgytojų. Šiam rekordui Rokiškyje buvo išvirta 2 tūkst. 245 litrai žuvienės. Lietuviai vasarą išnaudojo ir kaip galimybę statyti šieno skulptūras, o agentūra „Factum“ registravo rekordus – aukščiusios – 4,8 m aukščio varlės ir ilgiausio ir – 13,2 m ilgio tritono skulptūrų. Per Joninių šventę Jonavoje buvo pristatytas pats ilgiausias medinis žaislas – 36 metrų ilgio medinis arkliukas, juo vienu metu jojo 101 raitelis.
Mėgstamiausias skaičius – 100
Šie metai – Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio metai, tad skaičius 100 buvo itin mėgstamas, be to, jis padėjo pasiekti bei užregistruoti išskirtinių Lietuvos rekordų. Vienas tokių šimtmečiui skirtų ir itin vasariškų rekordų – 100 baidarių plaukimas Nerimi.
Agentūros „Factum“ vadovo teigimu, siekiant rekordų, lietuviams kūrybingumo netrūksta. Pašnekovas pastebi, kad šalies rekordų sąrašą dažniau papildo kokie nors nauji nei gerinami jau anksčiau pasiekti rekordai. Lietuvos rekordų sąrašas yra kur kas trumpesnis nei Gineso pasaulio rekordų, kuris siekia net 8 milijonus registruotų atvejų. Mūsų rekordai kol kas skaičiuojami tik tūkstančiais.
Skatina bendruomeniškumą
„Man patinka rekordai, kurie skatina bendrą veiklą, bendruomeniškumą, suburia siekti bendro tikslo. Tokia veikla atitraukia žmones nuo kompiuterio, nuo sėdėjimo priešais televizorių, nuo išmaniųjų telefonų maigymo. Įvairūs rekordai yra galimybė atitrūkti nuo tokios praktikos, padeda išjudinti žmones. Šiemet toks buvo „Borjomi“ rekordas, o pernai – masiškiausio dantų valymo rekordas“, – pastebėjo V. Navaitis.
Anot V. Navaičio, žmogus, kuris kartu su kitais siekia rekordo, be bendros veiklos džiaugsmo dar patiria ir sveiką pasididžiavimą, kad tokiame ypatingame įvykyje dalyvavo ir jis. Pats masiškiausias rekordas Lietuvoje buvo Baltijos kelias, kuriame vien Lietuvoje dalyvavo apie 785–810 tūkst. žmonių. Iš visoje rankomis susikibusių žmonių grandinėje kelyje Vilnius–Ryga–Talinas stovėjo apie 1,5 milijono, o šio sambūrio tikslas nebuvo rekordas.
V. Navaitis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos rekordų registravimo taisyklės atitinka tradicines Gineso pasaulio rekordų registravimo taisykles. Norint siekti rekordo, reikėtų susipažinti su išsamiomis numatomo laimėjimo registravimo taisyklėmis, įvertinti savo galimybes surinkti tinkamą medžiagą faktui patvirtinti.
Posovietinėje erdvėje – rekordų pirmūnė
Šiuo metu lietuviškų arba su Lietuva susijusių rekordų įrašytų į pasaulio rekordų knygą, jau turime daugiau kaip 50. Nors kol kas nė vienas šių rekordų nebuvo užregistruotas šiemet, bet yra vilties, nes paraiškos jau rengiamos.
Į Gineso pasaulio rekordą pretenduoja šiuo metu Lietuvoje kuriami du daiktai. Vienas jų – didžiausia sapnų gaudyklė. Antrasis – didžiausias sodas, arba patalpoje kabinamas dekoratyvus iš šiaudelių pagamintas papuošalas, bioenergetinė aplinkos valymo priemonė.
Lietuva buvo pirmoji posovietinės erdvės valstybė, 1990 metais išleidusi nacionalinę rekordų knygą. Po mūsų šalies tai suskubo padaryti Rusija, vėliau – Estija, Ukraina ir kitos šalys, o mūsų kaimynė Latvija tokios knygos neturi iki šiol.
Pasak V. Navaičio, rekordų knyga – tai galimybė oficialiai parodyti savo sugebėjimus ir paskatinti kitus kūrybiškai veiklai kitus, tai mūsų pasididžiavimo ir krašto pažinimo knyga.
