Reaguodama į dienraščių publikacijas ir Seimo nario Raimondo Šukio prašymą pasirūpinti, kad Kauno miesto savivaldybė neiškeldintų iš jos pačios suteiktų panaudai patalpų bendriją „Viltis”, kurios dienos centrą lanko nemažai neįgalių vaikų ir jaunuolių, vaiko teisių apsaugos kontrolierė pamėgino ištirti padėtį. Paaiškėjo, kad bendrijos pirmininkė Joana Šimanauskienė visai be reikalo skundžia miesto savivaldybę, kuri net neketina iš „Vilties” atimti jos turimo panaudai gauto ploto. Savivaldybė tik nori dalį patalpų, kurių „Viltis” nenaudoja, suteikti kitoms organizacijoms panašiai veiklai vykdyti.
Asociacija Kauno bendrija „Viltis” įregistruota 1992 metais, ji vienija šeimas, turinčias narių su protine ir fizine negalia. Kaip teigė organizacijos vadovė J. Šimanauskienė, jos sąrašuose pernai buvo 47 vaikai. Net ir jei visi vienu momentu lankytų „Vilties” dienos centrą, tai patalpose, kurias Kauno miesto savivaldybė suteikė šiai organizacijai, jiems vietos būtų per akis. Tačiau vidutiniškai dienos centrą lanko apie 10 neįgaliųjų, o pati „Viltis” užima tik šeštadalį (apie 300 kv. m) buvusio vaikų darželio ploto (1831,28 kv. m).
Kaip teigiama Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui adresuotame Vaiko teisių kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės rašte, organizacija „Viltis” jau 11 metų disponuoja Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, tačiau jos naudojamos neracionaliai: apie 1500 kv. m patalpų – apleistos. Dalis pastato fasado renovacija (perdažyta), tačiau pastatui būtina renovacija. Šildymo sistema atjungta, žiemą kelios patalpos šildomos krosnele, kitos – nešildomos, drėksta. Buvusio vaikų darželio langų rėmai nekeisti nuo 1968 metų.
Veiklos pradžioje „Vilties” organizacija išsilaikė iš labdaros, kurios nemažai iš įvairių užsienio šalių gaudavo ir per Kauno miesto savivaldybę. Šiam šaltiniui išsekus, vietos geradarių bei visuomenininkų pastangų paramos išlaikyti „Viltį” ir jai suteiktus namus – kelių korpusų vaikų darželį, daugiau nei 1 ha teritoriją, kurioje tebelikę 11 pavėsinių, neužtenka. „Viltis” keletą metų gaudavo paramą teikdama savivaldybei projektus ir dalyvaudama konkursuose socialinėms paslaugoms finansuoti. Tačiau 2001-aisiais nepateikė ataskaitų dėl 3000 Lt panaudojimo, o 2002 ir 2003-aisiais projektų neteikė. 2007-2008 metais per projektus „Viltis” kultūrinėms reikmėms gavo po 7000 litų. Dar 3000 Lt pernai pavyko gauti per socializacijos programą.
Derybos su J. Šimanauskiene, kad ji įsileistų į pastatą kitas panašias organizacijas (čia pageidauja įsikurti Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Kauno viltis”, teikianti paslaugas asmenims su proto negalia, savivaldybė ketina įsteigti ir „Pastogės” padalinį, kuriame laikinai būtų apgyvendinami tėvų globos netekę vaikai) laukiamų rezultatų nedavė. Į jokias konstruktyvias diskusijas J. Šimanauskienė nesileidžia, įsipareigojimų nevykdo, bet nuolat rašo skundus. Ir taip tęsiasi jau ne vienus metus. Primygtinai prašoma pateikti vaiko teisių kontrolierei savo argumentus, kokiu būdu ketina gauti lėšų ir atnaujinti apleistas, nenaudojamas vaikų darželio patalpas, kurių „Vilties” organizacijai „neaprėpia”, organizacijos vadovė jokio atsakymo nedavė.
Kaune socialinėje srityje veikia apie 400 organizacijų. Daugiau nei 100 jų bendradarbiauja su savivaldybe. Nevyriausybinės organizacijos rengia projektus, programas, teikia paraiškas gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei kitų šaltinių, dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose.
Vaiko teisių kontrolierės R. Šalaševičiūtės nuomone, „Viltis” be valstybės, ES paramos nėra pajėgi atlikti pastato renovacijos, realizuoti naujų idėjų, plėtoti nestacionarių socialinių paslaugų įvairovę asmenims su negalia, nes tam reikia gerų administracinių gebėjimų”.
Panaudos sutartis, kuria remdamasi „Viltis” valdo per 1800 kv. m ploto, kai pati naudoja tik per 300 kv. m nustos galios tik 2018-aisiais. Kauno miesto savivaldybė rengiasi prieš terminą perimti savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas – 1500 kv.m ploto.
Su „Viltimi” būtų pasirašomas naujas susitarimas, kad ji, užimdama 319 kv. m patalpas, ir toliau teiktų socialinės priežiūros paslaugas asmenims su protine ir fizine negalia. Beje, pačiai J. Šimanauskienei buvo siūloma steigti atskirą biudžetinės įstaigos padalinį, skirtą tik asmenims su proto negalia, tačiau nei šis, nei kiti pasiūlymai jai netiko. Įsitikinta, jog „Vilties” pirmininkė apskritai nėra motyvuota ieškoti kompromisų, teikti informaciją apie veiklą.
J. Šimanauskienė įspėta dėl to, kad nevykdo vaiko teisių apsaugos kontrolierės reikalavimo pateikti su tyrimu susijusią medžiagą. Jai pasiūlyta, atkreipiant dėmesį į vaiko interesų prioritetiškumo principą, geranoriškai ir aktyviau bendradarbiauti su miesto savivaldybe, sprendžiant sutarties pakeitimo, paslaugų teikimo klausimus.
Birutė Mačienė (ELTA)
