Aplinką stebintys senjorai laikomi tais žmonėmis, kuriems pro akis nepraslys niekas. Tačiau gyventojų apklausa šį stereotipą paneigė: pasirodo, kad senjorų abejingumas aplinkai panašus į jaunimo, o budriausia žmonių grupė – vidutinio amžiaus gyventojai.
Vienos Lietuvoje veikiančios draudimo kompanijos užsakymu „Spinter Research“ atliktos apklausos duomenimis, patys budriausi ir akyliausi yra 36–55 metų žmonės.
„Deja, bet apklausos metu vyresnio amžiaus respondentai pripažino, kad ne itin kreipia dėmesį į gyvenamojoje aplinkoje pasirodančius nepažįstamuosius ir taip paneigė stereotipą, kad mato viską, kas vyksta aplinkui. Gali būti, kad senjorai laukia artimųjų ar stebi, ką veikia ir kuo užsiima jiems jau pažįstami žmonės. Kita vertus, jeigu gyvenamojoje aplinkoje imtų sukinėtis nepažįstami asmenys, labai realu, kad senjorai juos galėtų išgąsdinti nebent tik pasyviai stebėdami“, – sako draudimo įmonės turto draudimo specialistė Dovilė Juršienė.
Pasak D. Juršienės, bendrojo saugumo sumetimais senjorus reikia edukuoti, kad jie vis tik atkreiptų dėmesį į iki tol nematytus žmones, pamėgintų įsiminti, kaip jie atrodo, ką daro ir kaip elgiasi. Svarbu jiems leisti pajausti, kad daugiau laiko namuose praleidžiantys vyresni žmonės tikrai gali tapti tais akylais aplinkos sargais, kurie prisideda prie visų saugumo. Taip pat jiems svarbu priminti, kad niekada neatidarytų durų įtartiniems asmenims, taip pat – išmokyti pasinaudoti fotoaparatu mobiliajame telefone, jeigu jis turi tokią funkciją.
„Vagystės iš būstų padaro ne tik finansinės, bet ir emocinės žalos, jei pasisavinami sentimentalios vertės turintys daiktai. Neretai vagystės vyksta dieną, kuomet dauguma žmonių dirba, o jų atžalos – mokosi, todėl namuose liekančių artimųjų bei kaimynų budrumas yra labai svarbus“, – teigia D. Juršienė.
Apklausos duomenimis, net 31 proc. senjorų nekreipia dėmesio į nepažįstamuosius ir yra viena abejingiausių amžiaus grupių, kartu su 18–25 ir 26–35 metų amžiaus respondentais, tarp kurių atitinkamai 32 proc. ir 34 proc. neįdomu, kas vaikšto jų laiptinėje arba kieme.
„Patys budriausi yra vidutinio amžiaus žmonės. Tai darbingo amžiaus gyventojai, intensyviai kuriantys savo gyvenimą, galimai – dar ir mokantys būsto paskolas. Lietuvoje būsto nuosavybės rodiklis tikrai aukštas, o Lietuvos banko duomenimis, šiemet sausį iš bankų gyventojai buvo paėmę 8,96 mlrd. paskolų ir net 80 proc. paskolų buvo panaudota būsto įsigijimo finansavimui. Nenuostabu, kad jis yra branginamas ir saugomas, o galimos grėsmės fiksuojamos gan įdėmiai. Tiesa, kad ir kokie akyli jie būtų, dėl objektyvių priežasčių jie artimiausios aplinkos pokyčius gali stebėti tik „ne darbo“ valandomis“, – teigia D. Juršienė.
Pamatę nepažįstamuosius, kaimynams apie tai pranešti linkę 46–55 metų gyventojai (13 proc.), taip pat jie dažniausiai eina vieni kalbėtis su nepažįstamaisiais (15 proc.).
Policiją kviečia vos po kelis procentus respondentų įvairiose amžiaus grupėse, o patys filmuoja ar fotografuoja po 8 proc. 26–55 metų amžiaus gyventojų, išskyrus pačius jauniausius (3,7 proc.) ir pačius vyriausius (2,5 proc.).
Pasak draudimo ekspertų, saugi kaimynystė yra veiksmingas būdas išvengti vagysčių ir nuostolių, tačiau čia svarbiausias kaimynų budrumas. Nesvarbu, kaip reaguojama – ar skambinama kaimynui, ar pagalbos tarnyboms, svarbiausia būti iniciatyviems ir budriems.
Reprezentatyvią apklausą, kurioje dalyvavo žmonių nuo 18 iki 75 metų amžiaus, „Spinter Research“ atliko 2018 metų vasario 19–27 dienomis.
Raimonda Mailaitė
Marketingo ir komunikacijos projektų vadovė
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje
