Savivaldybėms perdavus valdyti daugiau nei 100 tūkst. hektarų valstybinės žemės, nebuvo sukurta pakankamų antikorupcinių saugiklių, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnyba nustatė, kad savivaldybėms suteikiama plati sprendimų priėmimo laisvė, o jų sprendimų kontrolė nėra pakankama.
Tokias išvadas STT pateikė atlikusi korupcijos rizikos analizę Alytaus, Biržų, Prienų, Trakų ir Vilniaus rajonų, Kauno miesto, Birštono, Elektrėnų, Neringos bei Kazlų Rūdos savivaldybių valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo patikėjimo teise procesuose.
Anot tarnybos, skirtingose savivaldybėse analogiški prašymai gali būti vertinami nevienodai, o nepakankamai aiškūs kriterijai sudaro prielaidas selektyviai taikyti reikalavimus ar daryti išimtis.
Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybėje STT nustatė keturis atvejus, kai buvo leista statyti statinius neišlaikant nustatytų atstumų. Tarnybos teigimu, dalis šių sprendimų nebuvo objektyviai motyvuoti, o visi sutikimai buvo išduoti artimam mero giminaičiui ir savivaldybės tarybos nariui.
Tuo metu kitais analogiškais atvejais prašymai statyti neišlaikant nustatytų atstumų buvo atmesti, argumentuojant, kad statinius galima projektuoti tik laikantis nustatytų reikalavimų.
STT taip pat nustatė problemų savivaldybėms disponuojant laisva valstybine žeme. Tarnybos vertinimu, dalis jų nėra inventorizavusios visų sklypų ir neviešina išsamios informacijos apie laisvą žemę. Dėl to tokią informaciją turintys asmenys gali įgyti nepagrįstą pranašumą.
Penkių analizuotų savivaldybių duomenimis, 2024–2025 m. buvo išduoti 183 sutikimai laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai. Iš jų 179 buvo tęstiniai ir išduoti anksčiau šia žeme pagal Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimus besinaudojusiems asmenims.
Tarnyba taip pat nustatė, kad savivaldybės nepakankamai aktyviai inventorizuoja galimus nuomoti žemės ūkio paskirties sklypus ir nesudaro išsamių viešų jų sąrašų. Pavyzdžiui, Trakų rajono savivaldybė nurodė neturinti galimų nuomoti suformuotų žemės ūkio paskirties sklypų, tačiau STT, atsitiktine tvarka patikrinusi savivaldybei perduotus sklypus, tokių laisvų sklypų nustatė.
Analizėje atkreiptas dėmesys ir į valstybinės žemės naudojimo kontrolę. STT teigimu, nėra vieningos sistemos, kuri leistų kontroliuoti, ar savivaldybių perduota žemė iš tiesų naudojama tuo tikslu, kuriam buvo suteikta.
Vienas tokių atvejų nustatytas Neringoje. Biudžetinei įstaigai valstybinė žemė buvo perduota viešosioms paslaugoms, įskaitant žmonių gelbėjimą, teikti, tačiau joje esantys pastatai buvo išnuomoti viešojo maitinimo veiklą vykdančioms įmonėms.
Nuo 2024 m. pradžios įsigaliojus Žemės įstatymo pataisoms savivaldybėms patikėjimo teise perduota daugiau nei 100 tūkst. hektarų valstybinės žemės miestų ir miestelių teritorijose. STT teigia dar 2022 ir 2023 m. teikusi kritinių antikorupcinių pastabų dėl planuotų pokyčių, tačiau į jas nebuvo tinkamai atsižvelgta.
