Kasdien vis daugiau kalbama apie šių laikų civilizacijos ligą – alergiją. Odos dirginimą gali sukelti specifiniai alergenai – maisto produktai, žiedadulkės, dulkių erkutės, arba net paprastos ir kasdien naudojamos kosmetikos priemonės, kaip veido kremas ar prausiklis. Net kas penkta moteris kenčia nuo įvairių odos pakitimų, kuriuos sukelia kosmetikos gaminiai.
Apie tai, kaip tiksliai išsiaiškinti nuo ko kilo nepageidautinos odos reakcijos ir kaip atsirinkti odai tinkančius kosmetikos produktus, kalbamės su gydytoja ir natūralios kosmetikos MANILLA kūrėja Rūta Merkyte-Elekšiene.
Odos bėrimai – kaip išvengti?
Gydytoja atskleidžia, kad odos reakcija į tam tikrą medžiagą, medicinoje vadinama kontaktiniu dermatitu. Tai odos uždegimas, atsirandantis, kai dirginanti medžiaga liečia odą ir sukelia arba iritacinę (dirginančią), arba alerginę reakciją. Norint odos uždegimų išvengti, vos su jais susidūrus būtina išsiaiškinti jų kilmę.
„Pačios reakcijos stiprumas priklauso nuo odos būklės (apsauginio barjero pažeistumo) ir įsijautrinimo buvimo. Abiem atvejais simptomai panašūs: oda parausta, tampa niežtinti, perštinti, gali paburkti (atsirasti vadinama angioedema) ar atsirasti bėrimas. Verta pažymėti, jog kosmetikos ir asmens higienos priemonės nedažnai sukelia tikras alergines reakcijas, paprastai tai būna iritacinės (dirginančios) reakcijos“, – atskleidžia Rūta Merkytė-Elekšienė.
Kaip atskirti alerginę reakciją nuo iritacinės?
„Iritacinis kontaktinis dermatitas vystosi nedalyvaujant imuninei sistemai ir gali pasireikšti praktiškai kiekvienam žmogui pirmojo kontakto su chemine medžiaga metu. Alerginio bėrimo atsiradimui įtakos turi individuali imuninė sistema. Esant alerginiam dermatitui pirmo kontakto metu bėrimų nebūna, tuo metu žmogus sensibilizuojasi – įsijautrina ir pagamina atminties ląstelių, kad kitą kartą susidūrus su tuo pačiu alergenu oda galėtų gintis.
Norint įrodyti, kad tam tikra medžiaga sukėlė alergiją, o ne iritacinę reakciją, reikia atlikti alerginius mėginius – odos lopo testą. Kitu atveju teigti, kad esate alergiška kažkokiai konkrečiai medžiagai, negalima. Išsitirti rekomenduojame kiekvienam, kuris nors kartą patyrė odos reakciją į kosmetiką – taip apsidrausite save ir nebenusipirksite jums netinkamų priemonių“, – sako pašnekovė.
Kokia kosmetika sukelia odos uždegimus?
„Skaičiai rodo, kad net 20 proc. moterų periodiškai kenčia nuo įvairių kosmetikos sukeltų reakcijų. Dažniausiai jas sukelia kosmetikoje esantys iritantai – agresyvūs konservantai, kvapikliai, dažikliai. Šie komponentai dar kartais vadinami „kosmetikos kosmetika”, nes skirti pagražinti patį gaminį, tačiau išties neneša jokios naudos žmogui.
Statistiškai paskaičiuota, kad suaugusi moteris kasdien naudoja 5-20 skirtingų kosmetikos produktų. Į juos įeina ne tik dekoratyvinė kosmetika, bet ir kasdienės higienos priemonės – šampūnas, dušo želė, dantų pasta ir kt. Tai yra didelė gausa priemonių, o kiekviena jų turi ilgą ingredientų sąrašą, kurie vienaip ar kitaip veikia mūsų odą ir patenka į organizmą”, – teigia gyd. Rūta Merkytė-Elekšienė.
Būdas apsisaugoti – jautrumo testas
Pašnekovė pasakoja, kad norint apsisaugoti nuo nemalonių odos pojūčių bei turint jautrią odą, rekomenduojama prieš perkant naują kosmetikos gaminį paprašyti mėginių. Gydytoja patikina, kad sąžiningas gamintojas, orientuotas į nuolatinę vertę klientams, tikrai bus pasirūpinęs kosmetikos mėginių politika.
„Įsigijus naują kosmetikos priemonę, prieš užsitepant kremą ant veido odos, atlikite jautrumo testą. Užsitepkite nedidelį kremo kiekį ant dilbio odos bei už ausies ir palikite nakčiai. Jeigu Jūsų oda neparaudo – atlikite tą pačią procedūrą tepdami kremą ant smilkinių. Jeigu nėra jokio odos sudirgimo, produktą yra saugu naudoti ant veido.
Nepasikliaukite vien užrašais „hipoalerginis” ar „jautriai odai”. Gaila, bet gamintojai žaidžia šiomis sąvokomis norėdami parduoti daugiau. Todėl domėkitės patys, skaitykite kosmetikos gaminių etiketes. Informaciją apie sudėtyje esančius ingredientus, jų poveikį odai tikrai rasite internete, šiuo metu jau ir lietuvių kalba”, – gyd. Rūta Merkytė-Elekšienė.
Monika Petravičiūtė
